2020.02.18 10:44 (prieš 6 m.)
Jeigu galėčiau atsukt laiką atgal, tai dar labai gerai pagalvočiau ar būčiau tekėjus už savo vyro. Nes kartais jaučiuos lyg būčiau ištekėjus už visos jo šeimos. Bambagyslė mano vyro dar nenukirpta su šeima.. Galima sakyt aš iš jo darau vyrą, ir karjerą daro mano skatinamas, motyvuojamas ir palaikomas, ir toks visas atsigavęs nuo to tėvų nepaleidimo ir žlugdymo (iš serijos nekeisk darbo, tau gi per sunku, nepirk moco, nes nusižudysi, mocai jo aistra). Neseniai susilaukėm kūdikio, tai kol kas laikosi psichologinio atstumo, nes nėštumo metu leidau sau nesigadint nervų ir nebendravau visiškai. Ir dabar tvardausi, labai santūriai atrašau, nesileidžiu į kalbas. O jo mama taip stengiasi, mane mažybiniu vardu vadina (apsivemt), bet aš n kartų padariau klaidą, leidausi bendraut, ir vėl tada viskas nekontroliuojama tapo, kišimasis, nagrinėjimas, mūsų aptarinėjimas su pažįstamais ir ne. Jei galėtų kaip sakau į triusikus įlystų. Šiaip geri žmonės, kai ne giminės. Gerais norais kelias į pragarą grįstas. O dabar naujiena. Vyro tėvas toks prie verslo. Vis kažką pakombinuoja. Ir stato čia tokius namus, ale bizniukas, panuomos. O dabar juk nt mokesčiai, tai sugalvojo kad ant mūsų vaiko užrašys. Ale kaip ir dovana, kai sueis 18 bus jos. Bet šiaip tai pasinaudojimas kūdikiu. Mano požiūriu. Ir šiaip savo vaikais pasirūpinsim patys ir auklėt norim, kad patys visko siektų. Maža kas ten paauglystėj susišvies, kad va aš namą turiu, jūs tėvai neaiškinkit. O seneliai mėgsta pasigirt, bus taip kad va senelis namą padovanojo. Aišku vyras derina reikalus su manim nepasitaręs (už šitą irgi velnių gauna), tai aš pati parašiau, kad nenoriu namo vaiko vardu. Manęs net neklausė. Jaučiu dabar bus skandalas... Bet man tas pats, man norisi laisvai kvėpuoti. O toks namo noras gal ne visiems suprantamas, bet negi aš turiu visiems aiškint savo požiūrį, kai manęs net neklausia.