Po naujagimio netekties...

«1 24 5 9 Kitas »

Sashitta

Jonas 1 m. 8 mėn.

LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

Vesta 6 m. 9 mėn.

Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

2018.11.13 22:01 (prieš 7 m.)

ula_ parašė:
Uzuojauta jums ir stiprybes didziausios.
Man atsigauti padejo racionalus mastymas, niekam pykcio nelaikymas, pozityviu isto…

Ačiū labai. Būtent taip ir manau, kad kitas vaikelis niekada nepakeis ir neatstos mums mūsų dukrytės, kurią galėjome turėti. Vaikelio norime todėl, kad galėtume pajausti tą pilnatvę. Tą tikrą šeimyninę laimę. Taip, kaip ir dukrytės laukėme tikėdami, kad su jos atėjimu ir mūsų namai ir širdys prisipildys pilnatvės. Turime viską, ir gerus darbus, namus, su vyru mylime vienas kitą ir pan. Nors jautėmės laimingi, nejautėm tos pilnatvės. Stačia galva tikrai nesileisim vien tik į kito vaikelio planavimą, tikrai atsižvelgsim ir į gydytojų rekomendacijas, skirsiu laiko organizmo atstatymui. Bet manau ilgiau kaip pusmečio nelauksim. Ir kai tik jausimės jau pasiruošę, pamėginsim ir vėl sugauti tą savo laimę. Ir nepaliauti tikėti, kad kitą kartą viskas tikrai bus gerai.

Barbee

6 m. 5 mėn.

12 m.

2018.11.13 22:09 (prieš 7 m.)

Gerai pasakete. Racionalus protas.. ir tokie isbandimai kaip sakau tik stipriems zmonems. As negalvojau kad tai istverti galeciau.. nesu is artimuju nieko laidojusi tik 1 seneli ir buvo zuauru man. O antros laidotuves buvo pacios vaikas .. gal pati sakau uzsiprogramavau. Galvodavau kad isproteciau jei man atsitiktu kazkas tokio. Ir ga atsitiko ir neisprotejau.pasirodo zmogus gali daug atlaikyti.....as taip pat pykcio nelaikiau ir nejauciau . Pasakiau nuo siandien gyvenu toliau. Praeities lapa uzverciau . Dabar cia tik pasakoju gal. Nes seip nieko neisdiskutuosi nieko neisverksi. Bet buna kad susigraufinu nes as gi zmogus jautri hutybe seip. Normalu ir kartais gerai paverkti

Sashitta

Jonas 1 m. 8 mėn.

LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

Vesta 6 m. 9 mėn.

Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

2018.11.13 22:21 (prieš 7 m.)

Barbee parašė:
Gerai pasakete. Racionalus protas.. ir tokie isbandimai kaip sakau tik stipriems zmonems. As negalvojau kad tai istverti galeciau.. nesu is artimuju nieko laidojusi…

Turim viena tolima giminaitę, kuri taip pat pagimdė negyvą vaikutį prieš 16 metų. Kai sužinojau, tai taip pat sakiau, kad nėra nieko baisiau, kaip laidoti savo vaikus. Vis atrodydavo, kad to neištverčiau. Baisiausiam sapne nebūčiau pagalvojus apie tai, kad kažkada ir mum teks ta patirt... Bet kaip sakoma, Dievo keliai nežinomi. Gal ir žiauriai nuskambės, bet sutinku su mintim, kad taip gal dievulis apsaugojo nuo kažko dar baisesnio. Dabar aišku labai sunku, bet juk net ir po didžiausių audrų nušvinta saulė. Tad ir mes, kartais tikrai paverksim prisiminę, bet tuo gyvenimas nesibaigia. Eisim ir gyvensim toliau.

2018.11.13 22:27 (prieš 7 m.)

Dieve, kokios jus stiprios moterys as pamenu, kai mano sesute mire keliu menesiu, tai mama is skausmo gala pasidaryt norejo. Tik artimuju deka, kurie nepalikdavo jos vienos, as siandien turiu mama... Linkiu kuo greiciau atsigauti ir susilaukti vaikuciu netolimoje ateityje Siunciu kuo didziausius linkejimus, stiprybes jums
2018.11.13 22:52 (prieš 7 m.)

Barbee parašė:
Kalbant apie netekti tai mano patirtis buvo tokia jog 29 savaite patekome i avarija. I mus trenkesi automobilis . Gydytoju isvada atsoko placenta.. as dabar ziauria…

Skaitau ir verkt norisi, nes atrodo mano istorija taip pat turejau avarija, furistas mano vaikeli nuzude ir dar pasisalino is ivykio vietos

Sashitta

Jonas 1 m. 8 mėn.

LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

Vesta 6 m. 9 mėn.

Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

2018.11.13 23:05 (prieš 7 m.)

Zivilekkk parašė:
Dieve, kokios jus stiprios moterys as pamenu, kai mano sesute mire keliu menesiu, tai mama is skausmo gala pasidaryt norejo. Tik artimuju deka, kurie nep…

Daugiau nieko ir nelieka, tik būti stipriems. Žinoma, artimųjų palaikymas begalo svarbus. Man labai padeda vyras. Neįsivaizduoju kaip kitaip viska ištverčiau, jei ne toks vyro palaikymas ir rūpestis. Viduje labai sunku, bet žinau, kad tiesiog privalau stotis ir eit toliau, ieškoti pozityvumo ir tikėti tuo, kad viena dieną tikrai viskas bus gerai. Tikiu, kad mūsų namuose dar tikrai lakstys mažos pėdutės. Tas ir suteikia jėgų gyventi toliau

Barbee

6 m. 5 mėn.

12 m.

2018.11.14 09:08 (prieš 7 m.)

Mes ir dabar labai laukiam kada uzkibs vel. Galvoju gal dar nelemta ar kaip cia..atrodo taikom tom dienom ir vis nusiviliam. Labai norim tureti daugiau nei 1 vaika 😊 taip mes stiprios moterytes 😊 gyvenimas grazus. Ai dar buvo baime vairuoti . Nes pati uz vairo esu. Tai vyras ir vis krupcioja. Dar mum ta kaktomusa avarija neissitryne. . Ir metai praejo o vaikas ir kartais prisimena ..pasigenda automobilio ano.. manau liks tie liekamieji reiskiniai visam gyvenimui kaip liudnas prisiminimas. . Bet reikia dziaugtis vienu kitu cia ir dabar nes rytojaus gali nebebuti

Sashitta

Jonas 1 m. 8 mėn.

LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

Vesta 6 m. 9 mėn.

Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

2018.11.14 09:37 (prieš 7 m.)

Barbee parašė:
Mes ir dabar labai laukiam kada uzkibs vel. Galvoju gal dar nelemta ar kaip cia..atrodo taikom tom dienom ir vis nusiviliam. Labai norim tureti daugiau nei 1 vai…

Tikrai taip, šitie dalykai nepamirštami, jie tikrai liks visam gyvenimui... ir nesvarbu kiek laiko praeis, visada šiuos angelėlius nešiosimės širdy. O dabar kad ir kaip sunku, reikia stotis ir eiti toliau. Mes taip pat viliamės, kad pavyks mums ir kitą kartą greitai pastoti. Pirmą kartą pavyko iš pat pirmo ciklo. Bet manau tam labai padeda atsipalaidavimas. Nes jei gyveni vien tik ta mintim, kad būtinai reikia pastoti, o pamatai, kad nepavyksta, tai tos emocijos vėl apninka labai slogios.... Po tokių išgyvenimų visi manau tikisi, tik paties didžiausio stebuklo. Tad kiekviena sau to ir linkėkime kiekvieną dieną ir šventai tuo tikėkime.

Barbee

6 m. 5 mėn.

12 m.

2018.11.14 12:54 (prieš 7 m.)

Mum abu kartai buvo tokie paprasti ir greitai uzkibo is pirmu kartu..o dabar perdaug galvojam. Bet kaip negalboti kai nori 😊

ToBeMummy

2 m. 3 d.

6 m. 3 mėn.

Pas angeliukus 8 m. 3 mėn.

2018.11.17 22:05 (prieš 7 m.)

Sveikos,
Mano istorija tokia: tris metus su vyru bandem pastot, vis niekaip neuzkibdavo. Po to pastojau , 5 sav persileidimas. Po to pagaliau pastojau, isnesiojau, nestumas lb lengvas, sklandus, pagimdziau. Vaikas gime su sirdies yda . Padare sudetinga operacija, viskas praejo sklandziai, po visu gydymu jau buvome namie ir staiga infarktas. Vaikas mire.. jam buvo 2 men .. dabar tyriames .. aisku norime kito vaikelio ir labai tikejomes kad greitai uzkibs nes gi sako kad po gimdymo lb lengvai uzkimba bet ne pas mus jau praejo beveik 3men .. aisku buvo sunku, bet sugrizome i darba ir pasidare lengviau. Del pienuko tai nutraukiau su vaistais.
Stiprybes Jums mamytes :*