Po naujagimio netekties...

31. ToBeMummy

    

    

    1 m. 10 mėn.

    6 m. 1 mėn.

    Pas angeliukus 8 m. 1 mėn.

    

    2018.11.17 22:07 (prieš 7 m.)

    Fathiyah parašė:
    Labai jus uzjauciu
    Gal zinote del kokiu priezasciu tai nutiko?

    Jau senai prasausi i sia grupe, nepriima :/
32. mattina all alba

    

    

    2 m. 11 mėn.

    8 m. 1 mėn.

    

    2018.11.18 17:53 (prieš 7 m.)

    Labai užjaučiu... pirmą nėštumą taip jau nutiko, kad netekome vaikelio 21 savaitę... taip skaudėjo, kad verkiau ištisą mėnesį. Ypač kai grįžau namo iš ligoninės... visur mačiau planus, kurių nebus... nebėgios, neramstys sienų nešvariom rankytėm, neapkabins... taip skaudėjo, kad rodės, niekada nesibaigs... lieki toks tuščias, o dar visi su klausimais... per ašarais dažnai nieko nematai ir nenori... ir vieną dieną duše pratrūkau, verkiau, šaukiau, bet tada supratau, galiu kaukt, galiu keliais po žemę šliaužiot- niekas nepasikeis... alinu save, savo kūną, o juk jis vis tiek anksčiau ar vėliau bus namai kitai sielai, kuri laukia, kada galės pas mus ateit... ir susiėmiau, aišku, dar būdavo silpnumo akimirkų, bet pagaliau atradau jėgų sugrįžt į darbą ir vėl pradėt stotis ant kojų. Kalbėdavau su mažyliu kiekvieną vakarą, o su laiku įgavau drąsos vėl planuoti... ir netikėtai kiek daugiau nei po 5mėn vėl aplankė žinia apie kitą vaikelį. Buvo begalo daug baimės ir nerimo, panašiu laiku atsidūriau ligoninėj, vėl vos nepraradom, bet... visą laiką tikėjau ir meldžiausi... ir stebuklas įvyko, kiekvieną dieną vis dar dėkoju, vis dar laikas nuo laiko verkiu iš dėkingumo, kad stebuklas įvyko... taip kad išverkite kiek reikės, bet ne per ilgai, po kažkurio laiko reikia sau ir pasakyt, kad gana. Atminkit , kad šitas vaikelis niekur nedings iš jūsų gyvenimo, jis buvo ir visada bus, žinoma, gaila, bet ne šalia...tačiau jūsų širdyje ir nekaltinkit savęs, tiesiog kai kuriuos dalykus pamatome kiek vėliau kodėl jie nutinka, o kartais tiesiog ir nesužinom, bet juk sakoma nieko nenutinka šiaip sau... kad ir kokie skaudūs išgyvenimai būna...
    P.s pamenu mane labai skaudino, kad visi lindo į akis, atrodė tokį pyktį pažadina viduj, kad taip ir norisi aprėkt ir išvyt visus, nekelt telefono, neatrašyt, tiesiog išnykt, bet nedarykit taip, galit neatsakyt, bet išklausykit, ką sakys ir guos, po kiek laiko atsiras viduj šiluma iš viso to, nes suprasit kiek šalia turit jus mylinčių žmonių, kurie iš tiesų nori jums padėti.
    Stiprybės ir su laiku viskas pagerės. Kaip kažkuri mama sakė, nedings, skaudės, bet... gyvensit toliau ir dar daug dalykų vėl atneš džiaugsmą. Apkabinu

    7
33. Barbee

    

    

    6 m. 3 mėn.

    11 m. 10 mėn.

    

    2018.11.18 20:00 (prieš 7 m.)

    Man atrodo visos situacijos tragiskai skaudzios..bet kai pagimdai ir dar augini kazkiek dienu tai isvis.. protu neina suvokti kiek tevam ir giminei iskesti teko. . Man buvo skaudu tas kad dar broliai abu taip pat lauke pagausejimo. As purma turejau gimdyt o po to jiems.. tai buvo skaudu jog man nepavyko o uz keliu men jiems gime.. tai kartais pasako kiti giminaiciai va butu buvus sar viena ..tai suspaudzia sirdi tada labai

    1
34. Sashitta

    

    

    Jonas 1 m. 6 mėn.

    LUKNĖ 5 m. 2 mėn.

    Vesta 6 m. 7 mėn.

    Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 9 mėn.

    

    2018.11.19 20:49 (prieš 7 m.)

    mattina all alba parašė:
    Labai užjaučiu... pirmą nėštumą taip jau nutiko, kad netekome vaikelio 21 savaitę... taip skaudėjo, kad verkiau ištisą mėnesį. Ypač kai grįžau namo iš ligoninės...…

    Atrodo skaitau savo mintis... Labai atpažįstamas skausmas. Tiek skaudėjo, kad ir grįžtant iš ligoninės, važiuojant namo iš laidotuvių norėjau lipt laukt iš mašinos ir parkritus vidury kelio rėkt, verkt... Pirmas dienas aplamai negalėjau nustoti verkti nei dieną nei naktį. Vis klausdavau, kodėl? Ką gyvenime ne taip padariau? Per akimirką visas pasaulis susipurtė. Juk buvo jau 39 savaitės. Ir tiek lauktą vaikelį jau beveik laikėme savo glėby. Deja, negalėjome net apkabinti....
    Ir gal tikrai reikėjo viską išverkti, išrėkti, kad dabar, nors dar ir labai nedaug laiko praėjo, būtų šiek tiek lengviau. Kad pradėtume dėlioti mintis iš naujo, į gyvenimą pažiūrėti iš naujo, stotis ir eiti pirmyn. Žinau, mūsų Liepa visada bus mūsų širdyse, tai lieka visam gyvenimui. Bet aš tikiu, kad mes dar sulauksime ne vieno vaikelio ir mūsų namai bus pilni vaikų juoko, mažų pėdučių, vaikiškų žaidimų... Ir tikriausiai naujos gyvybės laukimas bus kitoks - nebetoks džiaugsmingas, stebuklingas laikas, bet kupinas nerimo, baimės ir ramybė ateis tik tada, kai jau laikysime savo vaikelį glėbyje, išgirsime pirmą verksmą, tik tada manau bus jau ramiau. Bet tik vaikai atneša į gyvenimą tą pilnatvės jausmą, neapsakomą laimę, ir mes nesiliausime siekti šios svajonės...

    3
35. mattina all alba

    

    

    2 m. 11 mėn.

    8 m. 1 mėn.

    

    2018.11.19 21:05 (prieš 7 m.)

    Sashitta parašė:
    Atrodo skaitau savo mintis... Labai atpažįstamas skausmas. Tiek skaudėjo, kad ir grįžtant iš ligoninės, važiuojant namo iš laidotuvių norėjau lipt laukt iš mašinos …

    Ir siekite, tik patarimas kiek įmanoma susiimt ir kad baimės ir nerimo būtų kuo mažiau, blogų minčių stengitės neprisileist ir ieškokit, kas nuramina ir įkvepia tikėjimo, nes man manau tos baimės ir privedė prie to, kad vos vėl nepraradom.
    Bet matau jūs šaunuolė, jau dabar galva kiek šviesesnė, mintys giedresnės.
    Kas liečia kitą nėštumą, tai tikrai bus kitoks... beveik nei dienos nebuvo džiaugsmo be nerimo... jau pajutau judesius, jau ir džiaugsmas ir vėl suskausta, nes pirmą kartą ir jaučiau kaip juda... jau dienos bėga, o čia ir nežinai ar šįkart laimingai ir tikrai iki tos akimirkos kol nepadėjo to mažo gležno šilto kūnelio bijojau tikėt sėkme... tik kai jau laikiau, jau jau pajaučiau, kad va, po tiek laukimo po tiek išgyvenimų, pagaliau... tas laikas tarsi sustojęs buvo... nuperki daiktą ir jau naktį neramiai miegi, gal blogas ženklas, gal prisišauksiu bėdą... mane taip palaužę buvo baimė, kad baisu... tai ir skaitydavau laimingas istorijas, bent kiek suteikdavo vilties, su vaikeliais kalbėdavau, nors ir nesu kažkokia labai propaguojanti tikėjimą, šiuo atveju labai daug meldžiausi...
    Kai dabar žvelgiu atgal, tai nėštumas įtemptas buvo, apie 34sav. Verkiančią vežė į priėmimą, nes nejaučiau judesių visiškai ir maniau, kad... bet dabar viskas užversta ir palikta į tai apie ką stengiuos kuo mažiau galvot.
    Taip kad laikykitės, mūsų-angelų mamų yra daug, ir matysit už kiekvieną skausmą viskas grįžta su kaupu džiaugsmo.
    Jei norėsis pakalbėt ar kažką paklaust, visada galit man parašyt į p.m

    2
36. Sashitta

    

    

    Jonas 1 m. 6 mėn.

    LUKNĖ 5 m. 2 mėn.

    Vesta 6 m. 7 mėn.

    Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 9 mėn.

    

    2018.11.20 15:50 (prieš 7 m.)

    mattina all alba parašė:
    Ir siekite, tik patarimas kiek įmanoma susiimt ir kad baimės ir nerimo būtų kuo mažiau, blogų minčių stengitės neprisileist ir ieškokit, kas nuramina ir įkvepia ti…

    Vien tik šitos minties ir laikausi, kad tiek, kiek dabar tenka išgyventi skausmo, tiek kažkada sulauksime ir džiaugsmo. Kiekvieną vakarą ir rytą meldžiu, kad Dievas daugiau niekada neleistų šito patirti... Manau tik tikėjimas padės susitvarkyti ir su baimėmis. Noras susilaukti vaikučių yra didesnis nei visos baimės, bet ir negalvoti apie tai nepavyks. Tiesiog, kažkaip bandysiu save nuteikti pozityviai, nes būsimai gyvybei nonoriu perduoti jokio negatyvo, jokių blogų minčių. Gal tikrai, kaip jūs sakot, padės gražių ir teigiamų istorijų skaitymas.
    Na, vienaip ar kitaip, viskas bus gerai. Anksčiau ar vėliau, bet tikrai bus. Danguje turime savo angeliuką, kuris mus saugos... Vis tik tokios patirtys atneša ir pamokas gyvenime, kad viskas šitam pasauly yra labai trapu, kad reikia gyventi šia diena, netaupyti žodžių, negailėti laiko nei sau nei artimiesiems, nes niekada nežinai, kada gali būti paskutinis kartas kai juos matai. Kaip sakoma, kas mūsų nenužudo, tik padaro stipresniais. Tikrai taip, labai užgrūdina tokie dalykai.

    3
37. Drugele123

    

    

    

    2020.01.24 18:55 (prieš 6 m.)

    Sveikos merginos.. ar yra dar skaitanciu sia tema, netekusiu naujagimio mamu?
38. 

    

    2020.01.24 19:05 (prieš 6 m.)

    Galit rašyt čia...

    https://www.tevu-darzelis.lt/forumas/topic/negimes-kudikelis/page/310

    Daug mamų netekusių vaikelio įsčiose ar jau gimusio išnešioto..
39. 

    

    2020.01.24 19:08 (prieš 6 m.)

    Drugele123 parašė:
    Sveikos merginos.. ar yra dar skaitanciu sia tema, netekusiu naujagimio mamu?

    Aš netekau 18sav sūnelio... ☹
    Jūs irgi patyrėte nelaimę? 😥
40. diana80

    

    

    Lukas 3 m. 10 mėn.

    16 m. 6 mėn.

    25 m. 9 mėn.

    

    2020.01.24 19:12 (prieš 6 m.)

    Tik_su_viltim parašė:
    Aš netekau 18sav sūnelio... ☹
    Jūs irgi patyrėte nelaimę? 😥

    Labas.as taipat netekau dukrytes😢

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!