O mane labiausia kankino prisiminimai, kaip skaudėjo per pirmą gimdymą. Visas nėštumas šis toks neramus, pilnas baimės dėl tų kraujavimų, dėl tų ligoninių. Kažkaip matyt nebuvo net kada pagalvot apie tai, kaip ten bus po to gimdymo su tuo lelium. Į pabaigą baimė gimdymo skausmo, o ir komplikacijų taip užspaudė, kad kai nuplanavo Cezarį, apsiraminau, net nudžiugau. Viskas dabar jau praeity, liko auginti savo netyčiuką pagranduką... Dabar kitos godos: kad nesirgtų, kad laiku viskas vystytųsi. Man vat tik keista, kad man labai jau idealistiškai atrodo tas laikas, kai augo mano pirmagimė, " rodos ir vargo nebuvo"... O juk buvo... Ir sirgo, ir naktimis nemiegojo... Bet, matyt, jaunystė, viskas kažkaip plaukėir praplaukė...
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
, faina.





