_Aušra parašė:
Sveikute, kaip jūs besilaikote ar jau glaudžiate prie krūtinės savo angelėlį? Kaip praėjo viskas?
Taip, jau turiu ir aš savo mažytę šalia 🥰
10.09 17.44
54cm, 3950g (gerai vis dėl to pranašavo svorį 🤭)
Dabar jaučiamės gerai pagal esamą situaciją. Reikia laiko, kad atsigauti ir labai noriu namo, nes tos ligoninės sienos jau, atrodo, dusina 🤦♀️
Buvo sunku, bet tuo pačiu gerai, kad greitai baigėsi.
Prieš tai, kai parašiau paskutinę žinutę už kelių minučių atėjo skyriaus vadovas, akušerės ar kelios ( nežinau, bet būrys) (jei teisingai supratau, buvo viena besimokanti, nes viską ramiai stebėjo stovėdama šalia). Apžiūrėjo mane ir pasakė, kad vis dėl to yra 3cm, o ne 5. Šiaip aš to ir tikėjausi, nes viršuje apžiūrėjo rezidentė. Labai nustebau, kad 5cm ir ne taip jau sunkiai prasivėrė.
Tada nuleido vandenis. Nieko malonaus, bet nebuvo ir tragedija. Maždaug tas pats, kas tikrinant gimdos kaklelį. Tada gavau lapą pasiskaityt apie nuskausminamuosiuos, sakė dabar jau turėtų prasidėti rimtesni skausmai ir visi išėjo.
Skausmai prasidėjo ir vis stiprėjo. Ir sakyčiau labai greit stiprėjo, bet bandžiau laikytis kuo ilgiau. Pradėjau naudot sąrėmių programėlę, bet po kiek laiko, jau nelabai reagavau, ką ir kada ten reikia spaust. Laikiausi panašiai iki 16.00 ir tada tyliai nubraukiau ašarą, po to jau pradėjau verkt, bet niekam specialiai nesakiau. Atėjo akušerė, sako gal jau imk nuskausminamųjų. Kol atėjo anesteziologė dar patikrino vadovas, kaklelis nebuvo nė kiek daugiau prasivėrė. O aš jau ir sau į pirštą kandau ir pagalvę abiem rankom plėšiau ir riečiaus per visą lovą skersai, bet vis stengiausi nerėkt. Atėjo anesteziologė, klausinėja apie ligas, vaistus, operacijas, o aš per sąrėmius, jau atrodo spalvų nelabai matau. Viskas tokiu baltu atspalviu spindi. Galų gale, bandau sėdėti, kad paruoštų mane epidiūrui. Liepia nejudėti, kai bus adatą įdurta, nekelti galvos, ir rankas laikyti tik priekį, paremtas į kelius, kad neužteršti vėl dezinfekuotos zonos. O man sąrėmis ir aš vėl tiesiuos ir nepajėgiu išsėdėt ramiai. Esmė tame, kad skausmą jaučiu ne pilvo apačioj ar per visą pilvą, o tik anksčiau buvusio cp rando vietoje 😰 tik skausmas nurimsta, lieku drebėt visa, akyse spindi, nebeturiu jėgų. Anesteziologė sako, nėra čia normalu, kad su 3cm jai tokie skausmai, aš nenoriu daryti nuskausminimo, kad neprislopinčiau pojūčių ten kur nereikia. Jei pradėtų plyšti randas ir ji iškart nepajus, bus dar blogiau. Vėl ateina vadovas, dar kartą patikrina. Vis tie patys 3cm, niekas nejuda į priekį. Antrą kartą patikrino echoskopu rando vietą. Nieko nematė blogo, bet pažiūrėjo į mane, kad jau vis ne griūvu nuo stalo ir ištisai drebu. Sako niekas čia nesikeičia, nebekankinkim, važiuojam į operacinę.
Gerai, kad vietinę nejautrą į stuburą padaryti užtrunka tik kelias sekundes, bet ir joms susikaupt buvo be galo sunku. Vaistai suveikė, labai
palengvėjo. Tik po kiek laiko supratau, kad tuoj lelytę savo pamatysiu, nes pradėjo vėl protas blaiviai veikti.
Viskas tuo momentu atrodė siaubinga ir labai sunku, bet, kai praėjo, tai atrodo dzin🤯🤗 beliko tik atsigauti po antro cp 😊