2021.01.03 11:28 (prieš 5 m.)
Mano ir keliais kitais čia paminėtais atvejais situacija buvo tokia, jog lyg ir žinoma, kad žmogus plepys, bet kai informacija svarbi ir intymi kažkaip pasimaunama ant to fakto ir ta informacija jam vis tiek patikima, tikintis elementarios nuovokos ir bent jau atsiklausimo, ar galima visiems pranešti kitų žmonių naujienas. Aš sutinku, jog kartais tikrai užlipame ant tokio grėblio antrą kartą, gal iš naivaus tikėjimosi, kad situacija savaime suprantama, arba elementariai užmirštama apie žmogaus bruožus. Aš asmeniškai nebuvau daug kartų susidūrus su anytos plepumu ir tik iš nuojautos jausdavau, jog visi kažką žino, nesu užklupus jos su įkalčiais
Mano situacijoje keisčiausia ne faktas, kad anyta kažką išpliurpė. Keisčiausias dalykas, kad visa kaltė ir atsakomybė buvo permesta man, neva aš čia blogietė, griaunu šeimos džiaugsmuss ir gadinu vargšei šventes. O viso labo labai mandagiai, be jokių isterijų ir žeminimų pasakiau, jog man keista, kad visi žino apie nėštumą ir neplanavome dar to pranešti. Juk tai tiesa, kodėl turėjau tai nutylėti? Atrodo komunikacija buvo adekvati, brandžiai ir taktiškai pasakiau, kaip jaučiuosi dėl jos poelgio.
Žinoma, išsikalbėjus su draugėm, vyru ir čia , forume, gavus jūsų atsakymus, pradedu ramintis, kad čia smulkmena, praeis, nieko blogo nenutiko ir ateityje tikrai nebekartosiu tokių klaidų. Tiesiog nemalonu, kai žmonės nesugeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir tiesiog paskambinti, pasikalbėti, paprastai atsiprašyti arba paaiškinti savo pozicijos ir iš to nesugebėjimo permeta kaltes kitiems. Kita vertus, turbūt išgyventi gėdą ar kaltę tikrai nėra labai paprasta, tam reikia turėti drąsos.