Orestas parašė:
Aš jai ta irgi sakiau,jog dabar nebereikės slėptis nuo manęs,..na bet skirtis nesutinka,.. šiandien vėl daug kalbejomes ir nors ir nenoromis bet sutiko nueiti pas p…
Manykim, kas istorija tikra. Nors man vistiek su realybe tas ejimas tratintis su diedais per vaiku pietu miega. Neisivaizduoju kaip tai realiai imanoma. Ta prasme, atvaro diedas prie laiptines, speja kazkur issivezti, pasitratina, parveza. Ir viskas cia iki 2 val trunka kol vaikai miega. Nei karto nei vienas vaikas nepabudo per ta laika, nepasigedo, kad nebuvo mamos ir niekad nieko neuzsimine, kad buvo palikti vieni??? Nu tarkim - ne. Jums suzinojus tai prieinate prie isvados kreiptis pas poru paichologa? Cia elementariai yra ne tik poros klausimas, cia asocialus elgesys, vaiku neprieziura. Cia jau neistikimybes klausimas ar jos asmeninis pasileidimas isvis nueina i antra plana. Cia vaikai mazi be prieziuros paliekami. Cia isvis ne is to galo man atrodo pradedat spresti. Ji vaikus vienus palieka. Cia reiketu is pradziu kalbet aplamai kaip vaiku auginimas toliau vyks jeigu mama paskui svetima kota lekia palikus vaikus vienus.
Isvis - ji privire koses, tegul ji ir siulo ka daryt. Jai tai aisku, nesinori nieko daryti. "Atsiprasau, nezinau kodel taip dariau, daugiau taip nedarysiu". Bet jums taip netinka. Bent jau mam netiktu jeigu suzinociau, kad vyras per vaiku pietu miega iseidinedavo su mergom.
Nezinau ar praleidau ar neraset koks yra zmonos paaiskinimas kodel ji taip elgesi? Juk jeigu pati nesupranta kodel (cia isvis nerealu, nes tai nera vienkartinis spontaniskas atsitikiMas) tai tuomet su dziaugsmu priimtu jusu toki, sakyciau net net pernelyg minksta sios situacijos sprendima - pasiulyma apsilankyt pas psichologa ir bandyti suprasti kodel kyla tas noras svetimu diedu jeigu su savu kaip ko sako viskas ok, nes skirtis nenori. Bet ji psichologo nenori. Na vadinasi zino kodel taip elgiasi. Sako, kas nezino? Tai nereik but naiviam ir tiketis, kas pas poru psichologa sedit su jum kartu pasakys 
Greiciausiai tik bandys uodega issukti. Psichologas gerai, bet tegul eina jeigu jai jo reikia viena ir tvarkosi su savo problema.
Man atrodo cia reikia didelio sukretimo jai. Kad dbr viskas nebus kaip buvo. Kas man atrodo visiskai normalu, kad ir neturetu buti.
Kaip kazkas gerai pasake, reikia inicijuoti veiksmus (skyrybas), bet neatlikti iki galo ir stebeti kas vyksta (su salyga, kad aplamai jus jos vis dar norit kaip zmonos, atmentant buvima tik del vaiku). Stebeti ka ji darys, ka ji siulys, nes ne jus gi pridirbot, o ji. Tai kodel jus dabar siulot sprendimo budus, tegul ji siulo.
Man aplamai po tokio suzinojimo, kad zmona duodasi su kitais, pasiulymas kreiptis i poros psichologa atrodo toks myzciojimas. Isivaizduoju, kad antra puse kazkaip ne taip reaguoti turetu. Trenkt kumsciu i stala, sakyt, kad viskas, gana. O cia kalbames, kalbames, gal mums pas psichologa... nu kurmi, aprupinta zmonele palikus vaikus joja ant kazkokiu diedu is internetu. Gal ji to vyriskumo kazkur kitur ir iesko.
Vaikas
