Dėl užimtumo, labai retai kada pavyksta paskaityti šį forumą, bet po apsilankymo pas genetikus, ieškodama ne tik aktualios info, bet ir nusiraminimo, perskaičiau čia šimtus su man rūpimu klausimu susijusių mamų patirčių. Todėl noriu pasidalinti ir savąja, kad jei kas susidurs su panašia situacija, bent kažkiek nusiramintų ir sustiprintų tikėjimą. Taigi neseniai ir aš lankiausi pas genetikus, nes priklausau rizikos grupei pagal amžių (36m). Echoskopija praėjo sklandžiai, gydytoja tikrai labai nuodugniai apžiūrėjusi pasveikino, kad viskas puiku. Dėl PRISCA abejonių nebuvo, buvau nuo pat pradžių apsisprendus atlikti šį tyrimą ir jei bus nukrypimų nuo normų, tęsti išsamesnius tyrimus. Bet tiesa pasakius, buvau viduje tikra, kad viskas bus gerai, todėl kai sulaukiau gydytojos skambučio su rezultatais: rizika DS 1:>50, o tiksliau 1:10, žinia trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus, sunkiai galėjau suvokti, kad tai vyksta iš tiesų. Aišku, su tokia rizika apie jokius NIPT nebuvo kalbų, iškart gydytoja stipriai rekomendavo choriono gaurelių biopsiją (nėštumas tik 12sav, todėl VVT būtų per anksti). Nors tuo metu sunku buvo apskritai galvoti, juolab kad apie jokias biopsijas dar tuo metu nebuvau girdėjusi, bet gydytoja nors ir bandydama nuraminti, kad tai ne diagnozė, o tik tikimybė, primygtinai pati inicijavo sekantį vizitą ir leido suprasti, kad jei nori tikslios dignozės- biopasija neišvengiama. Tikriausiai nereikia pasakoti, kiek ašarų, bemiegių ir atsakymų internete ieškojimo naktų praleista iki planuoto vizito. Tiesa sakant, perskaičiau tikrai daug atvejų, kai prisca rodė itin didelę riziką, kuri vėliau nepasitvirtino, todėl vizito dieną tikrai kažkaip jaučiausi tvirčiau, gal įtikinau save, kad ir mano atveju viskas bus gerai. Pati procedūra nebuvo itin maloni, bet ir ne tragiška, tikrai tokioje situacijoje, kai nori kuo greičiau atsakymo, apie diskomfortą kažkaip mažiausiai galvojau, svarbu- kad tik greičiau išeit iš tos nežinomybės. Gydytoja buvo labai profesionali, atidi ir išmananti savo darbą, todėl ja pasitikėjau visu 100%. Po atliktos procedūros, už 2 dienų sulaukiau džiaugsmingo gydytojos skambučio, kad rizika vis tik nepasitvirtino- mano žirniukas visiškai sveikas!! Tą dieną, atrodo, gimiau iš naujo! Tokia euforija, kad sunku nupasakot 
Bet svarbiausia noriu pasidalinti išgyvenimu su tomis, kurios gauna padidintos rizikos priscos rezultatus- patikėkit, tai tikrai ne diagnozė, o tik galima tikimybė, kuri labai labai dažnu atveju nepasitvirtina. Po visko, klausiau, kodėl tada kraujas rodė tokią didelę riziką- gydytoja tik pagūžčiojo pečiais, kad kartais tos placentos durniuoja. Svarbu neprarasti vilties ir tikėti savo mažaisiais pilvuko gyventojais 
Vaikas
