Gimus pirmajam vaikui, nebemyliu savo šuns

«1 5 68 9 Kitas »

Laurute90

2 m. 8 mėn.

5 m. 5 mėn.

2021.06.28 13:28 (prieš 4 m.)

ziemaziema parašė:
Na negaliu spręst už kitas, bet aš asmeniškai sieju savo sumenkusią meilę augintiniui būtent su vaiko atsiradimu ir dėl to pasikeitusiu gyvenimu. Viena vertus, atsi…

Visiškai normalu, kad jums, su jūsų gyvenimo aplinkybėmis, konkrečioje situacijoje, pasikeitusi buitis galėjo sumažinti meilę augintiniui. Tiesiog iš ano jūsų posto iš šalies pasirodė, kad suabsoliutinote tai iki visų, nors tikrai ne visos pavargusios mamos nebemyli savo augintinių :bigwink:

viktorijabz parašė:
Aš tai savo situacijoje išmąsčiau, kad aš ištikrųjų norėjau turėti vaikų, bet tuo metu buvo nepalankios aplinkybės ir savo instinktus nuraminau šuniu. Turėjau ir tu…

Ir aš esu pastebėjusi, kad yra šeimų, toli gražu ne visos aišku, kur sukanka +-25m., giminės spaudžia turėti vaikų, o žmonės nusiperka augintinį ir pradeda jį tarsi suvaikinti. Gal iš dalies ir dingsta tokiais atvejais jausmai gimus vaikui, nes tas rūpestis perkeliamas naujagimiui.

2021.06.28 14:13 (prieš 4 m.)

Man tai buvo taip - kol dar buvau nėščia su pirmuoju vaiku, šuo tebeatrodė pusiau sužmogintas, nuostabus draugas. Ir viskas ėmė riedėti žemyn, kai perėjau durų slenkstį važiuot į gimdyklą. Grįžau po savaitės su kūdikėliu, šuo iš džiaugsmo šokinėjo, o man atrodė baisu, kad jis taip lenda prie to trapaus padarėlio, kad aš visaip jį saugojau, neleidau kišt nosies. Nors teoriškai gi supratau, kad mūsų šuo protingas ir neturėtų nieko blogo padaryt. Nepasakyčiau, kad jausmai išblėso staiga, bet po truputį šuo ėmė atrodyti tiesiog šuo, dėl kurio dažnai kyla savigrauža, nes nebepavyksta skirti tiek dėmesio kiek anksčiau. Taip jau aiškiai nebedžiuginti ėmė kai pradėjau lauktis antrojo, persikraustėme į naujus namus. Šiaip šuns buvimas greta mielas, bet rūpinimasis juo retai teikia pilnatvę, o tik tokį kartais silpniau, kartais smarkiau užknisantį darbą. Svarstau, kad gal antrajam vaikui ūgtelėjus, vėl viskas bus daugmaš ok, tai yra, kad šuns laikymas vėl atrodys prasmingas.

3
2021.06.28 14:20 (prieš 4 m.)

viktorijabz parašė:
Aš tai savo situacijoje išmąsčiau, kad aš ištikrųjų norėjau turėti vaikų, bet tuo metu buvo nepalankios aplinkybės ir savo instinktus nuraminau šuniu. Turėjau ir tu…

Pavyzdžiui, mūsų giminėje nutiko taip, kad maždaug tame tarpe tarp 25-32 metų vyro seserys, taip pat ir mes, įsigijome šunis ir ėmėm juos auginti. Vyro mama metai iš metų juokais vadino šunis "anūkučiais", į Lietuvą parveždavo lauktuvių ir "anūkučiams": visokių žaislų ir skanėstų. Tada prieš du metus mums pirmiems gimė vaikas, netrukus ir vyro seserų šeimose. Per du metus anyta užgšveno keturis tikrus anūkus ir dar penktas pakeliui. Niekas šunų nebevadina "anūkučiais" ir lauktuvių jiems nebeveža, ir net apie juos nebekalba (o kiek būdavo pokalbių - kaip vienas šuo viena iškrėtė, kitas kitair panašiai), visi žaislai ir rūbai dabar lagaminuose keliauja tikriems anūkams. Aš irgi manau, kad tiesiog neatpažinau savo noro turėti vaikų, todėl ėmiau rūpintis šunimi. Kadaise šunys irgi buvo prijaukinti žmogui į draugiją su tikslu: medžioklei, sargybai, draugystei tiems, kam vieniša. Ir dabar galima spėti, kodėl taip populiaru auginti šunis savo ankštuose butuose, kur užgniaužiami prigimtiniai gyvūno instinktai ir jis dresuojamas būti visiškai kitokiu nei jo prigimtis. Nes žmonės vėlai susilaukia vaikų, o iki tol dažnai apsiima kaip pakaitalą vaikui aiginti gyvūną.

5
2021.06.28 14:28 (prieš 4 m.)

europiana parašė:
Man tai buvo taip - kol dar buvau nėščia su pirmuoju vaiku, šuo tebeatrodė pusiau sužmogintas, nuostabus draugas. Ir viskas ėmė riedėti žemyn, kai perėjau durų slen…

Galbūt motyvuotų tai, jeigu šuo ir vaikai susidraugautų. Maniškiai labai gerai sutaria, ir iž tai neatrodo man toks visiškai bergždžias dalykas tas rūpinimasis šunimi.
AgotukasM

2021.06.28 17:55 (prieš 4 m.)

snaigė3 parašė:
Jums nedega, kitiems dega. Nevertinkite kitų jausmų/patirčių remdamasi tik savo patirtimi.

Tai kad ne, nei viena čia nerašė kad degė namas ir reikėjo rinktis ką gelbėt

snaigė3 parašė:
O kaip įmanoma kontroliuoti meilę/jausmus?

Tu neteisi. Neuro mokslas yra įrodęs, kad imituojant jausmus, palaipsniui kuriasi tokios pačios nervinės jungtys, kaip ir natūraliai vykstantiems hormonų sukurtiems jausmams. Net ir posakis yra ta tema - fake it till you make it

1

spurga

4 m. 5 mėn.

6 m. 9 mėn.

2021.06.28 18:00 (prieš 4 m.)

O as iš savo pusės pasakysiu, kad šuo atsirado pas mus šeimoje, nes nesisekė susilaukti vaikų, o kažkuo rūpintis poreikis buvo. Ir tik turint šunį, po 5 metų darant pagalbinį apvaisinimą pavyko pastoti. Beje, šuo su vaiku visai nedraugavo, nebent anas kažką rankoj valgomo laikė. Vaikas dažnai bandė apkabint šunį,žaist, šuniui nepatiko.

2021.06.28 18:06 (prieš 4 m.)

AgotukasM parašė:
Tai kad ne, nei viena čia nerašė kad degė namas ir reikėjo rinktis ką gelbėt

Kaip džiaugiuosi, kad nesate mano anyta! Mačiau, kitur forume aiškinat irgi apie meilę, nes labai gerai žinot, kas kur ką ir kaip myli netgi - kada tikrai nemyli. Taigi feikit tiljūmeikit! Įtariu, gyvenime pačiai trūksta pripažinimo, tai ateinat biški sau uodegą pasikelt prie ekrano, ane ;)

2
AgotukasM

2021.06.28 18:16 (prieš 4 m.)

ziemaziema parašė:
Kaip džiaugiuosi, kad nesate mano anyta! Mačiau, kitur forume aiškinat irgi apie meilę, nes labai gerai žinot, kas kur ką ir kaip myli netgi - kada tikrai nem…

Na jei įtari neegzistuojancius dalykus, verta pasitikrinti, ar nesivysto paranoja 🤣
Is vis nesuprantu kuo ana žinutė susijusi su šia tema. Nes niekuo nesusijusi. Žiūriu sunku su loginiu mąstymu tamstai
AgotukasM

2021.06.28 18:17 (prieš 4 m.)

O šiaip tu nežinai ar aš nesu tavo anyta 🤣🤣🤣🤣
2021.06.28 19:05 (prieš 4 m.)

AgotukasM parašė:
Na jei įtari neegzistuojancius dalykus, verta pasitikrinti, ar nesivysto paranoja 🤣

Susiję būtent loginiu ryšiu: čia aiškinat, kad meilę turi "padaryti", jei nemyli šuns, tai fake it till you make it. O kitur jau žiū pliotkinat, kad kažkokio žmogaus tikrai neįmanima mylėt. Tiesiog esat tokia aiškintoja, pati sau prieštaraujanti - nesvarbu, kokią tiesą įsikirsit, kad ir priešingą nei kitoje diskusijoje, svarbu ateit ir pasakyt kažkam: "tu neteisi - aš žinau, kaip yra, o tu nežinai'.

3