Sveikos, mamos. Pasidalinkit patirtim tos, kurioms buvo labai labai prastai gimus antram vaikui. Turiu omeny ne mamos savijauta, bet butent pirmagimio elgesi. Mums taip supuole, kad ta pacia diena vaikas pradejo lankyti darzeli, o as grizau is ligonines su broliu. Skirtumas lygiai du metai. Namie kosmaras. Nezinau, gal ir 3 metu krize prasideda (?). Viskas ne, nenoriu, po sekundes noriu, demesio reikalavimas beprotiskas, visur su asarom ir priesgyniavimais. Buvau nusiteikusi sunkiam periodui, bet savo vaiko neatpazistu nei vienu procentu. Tiesiog tokios mintys, kad sugadinau pirmagimei gyvenima. Kada praejo, ar jums taip buvo? Bet turiu omeny tikrai tikrai tikrai labai prastai su pirmagimio emocine bukle? Daiktai skraido, musa mane, bando uzgauti broli. Suprantu, naturalu, vaikui daugybe pokyciu, bet kaip susidoroti? Busiu dekinga uz pasidalintas istorijas. 😔
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikių pasaulis
- Neišnešioti kūdikiai
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko globa
- Vaiko ugdymas
- Vaikų skiepai
- Vaikų vardai
- Vaiko higiena
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida







