Sveikos, mamos. Pasidalinkit patirtim tos, kurioms buvo labai labai prastai gimus antram vaikui. Turiu omeny ne mamos savijauta, bet butent pirmagimio elgesi. Mums taip supuole, kad ta pacia diena vaikas pradejo lankyti darzeli, o as grizau is ligonines su broliu. Skirtumas lygiai du metai. Namie kosmaras. Nezinau, gal ir 3 metu krize prasideda (?). Viskas ne, nenoriu, po sekundes noriu, demesio reikalavimas beprotiskas, visur su asarom ir priesgyniavimais. Buvau nusiteikusi sunkiam periodui, bet savo vaiko neatpazistu nei vienu procentu. Tiesiog tokios mintys, kad sugadinau pirmagimei gyvenima. Kada praejo, ar jums taip buvo? Bet turiu omeny tikrai tikrai tikrai labai prastai su pirmagimio emocine bukle? Daiktai skraido, musa mane, bando uzgauti broli. Suprantu, naturalu, vaikui daugybe pokyciu, bet kaip susidoroti? Busiu dekinga uz pasidalintas istorijas. 😔
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







