Gimus pirmajam vaikui, nebemyliu savo šuns

2 3 5 6 9 Kitas »

2021.06.22 10:40 (prieš 4 m.)

Sveikos, gal kuriai irgi teko susidurti su tuo, jog iki tol mylėtas naminis gyvūnėlis, gimus vaikui (-ams) tapo nebemielas? Mes pusketvirtų metų iki vaiko atsiradimo turėjome labradorą, kuriuo rūpindavomės, daug laiko investavome į jo dresūrą, visur kartu vedžiodavomės ir tikrai be proto mylėjom. Atsiradus pirmagimiui, šuo visiškai nuėjo į antrą planą. O kai persikraustėme į naują butą, mane jis apskritai pradėjo labai erzinti - tiek nuolatinis šuns plaukų valymas, tiek vedžiojimas, tiek derinimas su išvykomis ir kitais dalykais. Vyras irgi skiria šuniui mažiau dėmesio, bet sako, kad lygiai taip pat jį tebemyli ir laiko savo šeimos nariu. Na, o aš, jeigu atvirai, rūpinuosi juo tik iš reikalo Dabar antras vaikas pakeliui ir šuo sukels tik dar daugiau papildomo darbo. Šuniui dabar eina septinti metai - ar jūs atrandate laiko savo augintiniams gimus vaikams? Ar juos tebemylite? O gal irgi tenka kažkaip su ta nemeile kovoti?

2

RyzaVovere

14 m. 3 mėn.

2021.06.22 11:06 (prieš 4 m.)

Pas mus irgi ta pati veisle ir kai pastojau(ne pirmas)erzino ziauriai tas lindimas ir plaukai ir, kad viska ryja lauke. Bet labai dziaugiuosi, kad praejo ir vel myliu savo mergaite🥰🥰jiems gi meiles ir draugystes labai reikia todel ir erzina🙉🙈butu kita veisle savo reikalais uzsiimtu. Pabandykite su savim susitvarkyti ir manau vel mylesite savo geriausia drauga🤷‍♀️

12karox1231

9 m. 8 mėn.

2021.06.22 11:58 (prieš 4 m.)

Pas mane toks panašus dalykas nutiko, iki vaiko gimimo aš labai mylėjau gyvūnus, visus,mane labai jaudino ir liudino pamesti benamiai, visus noredavosi iš glostyti ismyluoti, sava katina parsinešiau iš gatvės, bet vat gimus vaikui lygiai taip pačiai ne tai, kad nebemyliu gyvūnų, bet kažkodėl jokių emocijų jie man nesukelia.. O savas katinas net erzina buna, retai kada ir bepaglostau.. Nežinau kodėl taip nutiko...

Giza

Mažylė 4 m. 4 d.

Mažylis 8 m. 2 mėn.

2021.06.22 12:02 (prieš 4 m.)

Ir pas mus labradoras, tos pačios bėdos. Rodos kai nėra vaiko, tai ne taip krenta į akis ta netvarka nuo kailio, šiaip specifinis šuns kvapas, galu gale tas noras bendrauti, yra tam daugiau laiko. Kai gimė pirmagimis, lygiai taip pat pykau ir erzino, pamenu išsiurbiu grindis, po 10min vaikas ropoja ir vėl rankytės, kojytės, viskas kailyje. O šiuo metu esu vyrui pasakius, kad man fiziškai sunku jį vedžioti ir prižiūrėti (labai aktyvus, tampo, ėda viską iš eilės ir manęs neklauso, tik vyro), todėl pagrindinė priežiūra yra jo darbas. Bet iš kitos pusės, jiedu su mano trimečiu sutaria, vaikas myli šunį, o jis su vaiku irgi švelnus ir kantrus. Tad dabar gyvūną priimu kaip pareigą, jei jau auginom nuo mažens septynerius metus, tai ir toliau bus su mumis, nes ne daiktas, kad tiesiog atsisakyti. Bet pamoka liko ateičiai, kito šuns tikrai daugiau nelaikysim 🙂

Only_good_souls

1 m. 8 mėn.

5 m. 6 mėn.

2021.06.22 12:09 (prieš 4 m.)

As mylejau katina savo labai labai. Ir visa gyvenima kates labai mylejau nors sis mano katinas nera gerietis: nemeilus, sika ant grindu. Jau 8 metai vargstam bet mylejau ir pati auginu. Gime dvyniai tai jam stresas, guli kampe nes vaiku bijo. Jau po metų biski geriau, bet dabar visos jo blogos savybes mane erzina atrodo noreciau kad augtu sodyboje o ne 2 todleriu butu apstojamas bet yra kaip yra.

indre0517

Danukas 7 m. 5 mėn.

2021.06.22 12:12 (prieš 4 m.)

Mano situacija tokia pati 🙈 Turim jorksyriuka iki sunaus gimimo buvo mano numyletinis.Gimus sunui viskas,meile dingo ir taip jau beveik trys metai.Vyras labai myli,rupinasi o is manes demesio 0.Nemoku padalint savo meiles,visa mano meile sūnui.Kam as turiu glostyt suni jei galiu myluot savo vaika.

2021.06.23 09:25 (prieš 4 m.)

Viena vertus, smagu, kad ne man vienai taip nutiko, kita vertus, kažkaip gaila ir gyvūno, ir savęs, kad tokia situacija susiklostė. Belieka tik kažkaip išvargti arba paūgėjus vaikams, gal ir tas senstelėjęs gyvūnėlis taptų mielesniu...
2021.06.23 11:16 (prieš 4 m.)

Kaip man reikejo sitos temos! Visas sias savaites po vaiko gimimo jauciuosi taip pat, irgi turim labradore, dar labai jauna, vos metu, tai pas ja energijos is viso kaip pas viesula. Stengemes pirmas savaites skirti jai daug demesio, bet toks jausmas, kad kuo daugiau gauna, tuo daugiau ir nori, apie jos serimasi ne nekalbu, be viso to - musu labriuke tokia garsi ir smalsi, atrodo, jau uzmigdei vaika, o ji staigiai ka nuvercia ir galim is naujo maze migdyt. Labai tikiuos, kad meile augintiniui gris, blogai vercia mane jaustis tas toks staigus jausmu pokytis, gaila ir sunytes 😣

1

Giza

Mažylė 4 m. 4 d.

Mažylis 8 m. 2 mėn.

2021.06.23 11:48 (prieš 4 m.)

RaiSap parašė:
Kaip man reikejo sitos temos! Visas sias savaites po vaiko gimimo jauciuosi taip pat, irgi turim labradore, dar labai jauna, vos metu, tai pas ja energijos is viso …

Va įdomu, ar mes čia nekokios šeimininkės susirinkom, ar tai normalu 😁 tiesiog kartais paklausau kaip kiti šneka apie savo šunis, ypač jei tai iš tų draugiškų, labradorų, auksaspalvių, tai vos ne ant rankų nešioja, problemų jokių nėra, netvarkos nėra, palydovas visur ir visada, geriausiais draugas, kiti ir po du laiko. Paskui ir galvoju kas su manim ne taip, kad nesišviečia taip pat. Šiaip mėgstu gyvūnus, turim ir katiną, va jis jokių problemų nekelia, pats sau fainas, labai tvarkingas, ateina, pamurkia, nusnūsta šalia, bet neįkyriai. Galbūt tiesiog šunys man per daug socializacijos reikalaujantys, charakteriui netinka, nežinau 🙂

2021.06.23 12:35 (prieš 4 m.)

Giza parašė:
Va įdomu, ar mes čia nekokios šeimininkės susirinkom, ar tai normalu 😁 tiesiog kartais paklausau kaip kiti šneka apie savo šunis, ypač jei tai iš tų draugiškų, labr…

As per diena n kartu suniui pasakau "pabuuuuuk viena", toks jausmas, kad labrai to nei supranta, nei moka 😣 idomu, kaip su vaiku elgsis, kai maziuke ugtels, kaip zaislais dalinsis 🙈