Gimus pirmajam vaikui, nebemyliu savo šuns

51. 

    

    2021.06.28 07:27 (prieš 5 m.)

    snaigė3 parašė:
    Aš galiu irgi pasidalinti. Benamį katinėlį priglaudziau studentė, 20 m. Mylėjau be galo, perejom šilto - šalto, nors buvo, jog aplinka sakė, kad kam jis? Butą nuomo…

    Suprantu jus. Man per pirmus metus dėl nuolatinio kėlimosi ir nemiegojimo pačiai vos reanimuotis neteko, susivariau širdies ritmą. Nes pas mus situacija su miegu tikrai buvo tragiška, ir dabar ne pati linksmiausia. Tai tam tikra prasme net ir pasaulis susiskirstė į aplinkybes, kurios gali pagerinti miegą, ir į aplinkybes, kurios gali išbudinti. Tai jei šuo sukeldavo triukšmo (labai garsiai rąžosi, purtosi kaip propeleris su ausimis, suloja kartais pagal poreikį), ir tai atimdavo iš manęs gyvybiškai reikalingą poilsį - aišku, kad tikrai ne meilė žybsėdavo širdy, traktuodavau tuomet kaip dar vieną trikdį, kuris prikelia ir didina visas rizikas dėl mano pervargimo. Aš beje irgi nustojau vairuot dėl apsvaigimo. Ir labai bijodavau gaminti valgyt, nes nuolat dingdavo iš atminties, kad šiuo metu koks puodas ant viryklės, tuščias ar pilnas, svyla. Žodžiu. Dabar net pagalvojau, kad teisuolės, čia ateinančios pamoralizuot, niekada to nesupras, nes pačios nėra tokių dalykų išgyvenusios.

    2
52. snaigė3

    

    

    *** 6 m. 10 mėn.

    9 m. 5 mėn.

    

    2021.06.28 08:20 (prieš 5 m.)

    ziemaziema parašė:
    Suprantu jus. Man per pirmus metus dėl nuolatinio kėlimosi ir nemiegojimo pačiai vos reanimuotis neteko, susivariau širdies ritmą. Nes pas mus situacija su miegu ti…

    Oooo taip... Palikti puodai, išeinant neuzrakintos buto durys, gyvenimas kaip per rūką, nes per metus nesi miegojus ne karto valandos vienu metu. Ir kai tokios būklės esant net ir tos valandos ar pusvalandžio negauni, nes katinas prizadina vaiką n kartų per naktį, kiekvieną mielą naktį...
    Čia jau nebeina kalba apie tiesiog uzknisancius plaukus visame kame, isdrabstyta ėdalą ar dėl amžiaus šlapinimąsi kampuose.

    P.s. Pavydžiu tiems, kurių gyvūnams užsimezgė ryšiai su vaikais. Mano katinas ir taip nemėgo žmonių, o vaikų tiesiog ypatingai. Ignoruodavo, o jei priartedavo, brezdavo. Papildomai reikėjo saugoti katiną nuo streso, kurį vaikai jam kėlė - kuriau jam saugias erdves, kur vaikai negalėtų trukdyti. Rupinausi ir toliau visokeriopai, bet meilės, tokios,kokia iki vaikų, tikrai nebebuvo.

    3
53. Laurute90

    

    

    3 m. 3 mėn.

    6 m. 1 mėn.

    

    2021.06.28 11:08 (prieš 5 m.)

    ziemaziema parašė:
    Suprantu jus. Man per pirmus metus dėl nuolatinio kėlimosi ir nemiegojimo pačiai vos reanimuotis neteko, susivariau širdies ritmą. Nes pas mus situacija su miegu ti…

    Nenoriu nieko įžeisti, bet skaitau ir stebiuos. Negi manot, kad didžioji dauguma mamų nėra patyrusi pervargimo po vaiko gimimo? Ar tikrai tai yra priežastis, kodėl pasikeitė jausmai augintiniui, nes nemanau, kad visos, kurios turėjo net ir stiprius pervargimus ar sveikatos bėdų nebemyli gyvūnų 🙂
    Kažkaip man keista, kad bandoma tai pateikti kaip priežastį. Pati esu po komplikuoto gimdymo, stipraus nukraujavimo + nuovargis. Vaikščioti nesiramstant sienomis galėjau tik mėnuo po gimdymo, bet vistiek jausmai šuniui, nors ir po penkis kartus man prikelia vaiką ir gadina namų turtą nesumažėjo.
    Gal tiesiog jūsų toks būdas arba jums niekas visai nepadeda su vaiko priežiūra ir todėl kyla tokie jausmai?

    1
54. snaigė3

    

    

    *** 6 m. 10 mėn.

    9 m. 5 mėn.

    

    2021.06.28 11:14 (prieš 5 m.)

    Laurute90 parašė:
    Nenoriu nieko įžeisti, bet skaitau ir stebiuos. Negi manot, kad didžioji dauguma mamų nėra patyrusi pervargimo po vaiko gimimo? Ar tikrai tai yra priežastis, kodėl …

    O kaip įmanoma kontroliuoti meilę/jausmus?

    Dauguma pamokslautoju, žiūriu, remiasi
    a) savo patirtimi (man buvo taip, reiškia, ir tau taip turėjo būti);
    neskiria meilės ir atsakomybės bei rūpinimosi (ne, net nekilo mintis spardyti, atiduoti, nesirūpinti katinu, rūpinamasi buvo dar net labiau);
    c) nesuvokia, jog jausmas yra, koks yra, ir jo taip klik neįjungsi ir neišjungsi. Vienintelis dalykas, ar užtenka proto ir atsakomybės neistransliuot į išorę.

    4
55. Laurute90

    

    

    3 m. 3 mėn.

    6 m. 1 mėn.

    

    2021.06.28 11:24 (prieš 5 m.)

    snaigė3 parašė:
    O kaip įmanoma kontroliuoti meilę/jausmus?

    Aš nieko nerašiau apie jausmų kontrolę, ir nevertinau jų, neteigiau, kad jie kažkokie blogi ar kad jei man taip taip turi būti kitiems 🙂 tiesiog nesuprantu, kai kitos narės išvadinamos teisuolėmis, kurios nesupranta kas yra nuovargis. Nes kaip tik čia ir matau tą "man taip, kiti nesupranta, nes man vienai taip blogai, todėl nemyliu savo šuns".

    Na yra kaip yra, dingo tai dingo tie jausmai. Vistiek neišmetate, prižiūrite, bet nesuprantu kodėl reikia pulti žmones ir sakyti, kad jie nesuvokia nuovargio. Bet čia jau labiau klausimas kitai narei.
56. 

    

    2021.06.28 11:52 (prieš 5 m.)

    Man siek tiek keista, kad forumuose nemokama diskutuoti, cia kai kurios susirenka tik pamoralizuoti. Teisuolemis dali isvadino tik todel, kad jos save taip pateike - aiskiai pasake, ka temos autore ir kitos pasisakiusios daro negerai, jom nesuprantamai, kai tuo tarpu jos irgi toj pacioj valty sedincios, bet jausmu augintiniams nepraradusios.
    Niekas cia nesigyre, kad dziaugiasi pakrypusiom jausmu svarstyklem ir niekas del to nesijaucia laikingas. Dalis moteru kaip tik nerimauja del taip staiga pasikeitusiu jausmu ir iesko bendraminciu, kad nusiramint, jog ne jos vienos taip jauciasi. Mamos ir taip siais laikais daznai kritikuojamos ir spaudziamos tiek is isores, tiek is savo vidaus, faktas, kad saviplaka del pasikeitusiu jausmu suniui kai kurias dar labiau sudirgina ir vercia jaustis blogai.
    Kada kai kurios nares supras, kad vertetu susilaikyti nuo moralu, kuriuos labai patogiai vadina sava nuomone.

    7
57. 

    

    2021.06.28 11:58 (prieš 5 m.)

    Laurute90 parašė:
    Aš nieko nerašiau apie jausmų kontrolę, ir nevertinau jų, neteigiau, kad jie kažkokie blogi ar kad jei man taip taip turi būti kitiems 🙂 tiesiog nesuprantu, kai kit…

    Na jeigu skaitėt diskusiją nuo pradžių, kurios bjaurioji dalis jau ištrinta, tai susirinko moterų, kurios tiesiog ėmė rašyti TURĖKIT AYSAKOMYBĖS, NESPARDYKIT ŠUNS, JŪS NESUPRANTAT, KAS YRA MEILĖ ir t. t. Žinot, čia tas pats, kas ateitų į kokį AA susirinkimą žmogus. kuris neturi tos bėdos, ir sakytų: "aš tai tai paragauju ir viskas, ir neprisigeriu. nesuprantu, kam jūs tiek lakat, besarmačiai, visai atsakomybės neturit, taigi išgeri porą gurkšnių ir gana." Tačiau žmonės, kurie išgyvena kitokią situaciją, tik lieka pasmerkti ir nesuprasti. Apskritai, kiekvienas psichologijos klausimas toks yra - reikia kalbėti, diskutuoti, bandyti suvokti, kodėl jauti ką jauti, ir tik tuomet gali toliau judėti. Bet pokalbis apie problemas yra neįmanomas, jei šalia atsistoja teisuolis, šaukiantis GĖDA! GĖDA! GĖDA!

    3
58. Laurute90

    

    

    3 m. 3 mėn.

    6 m. 1 mėn.

    

    2021.06.28 12:09 (prieš 5 m.)

    ziemaziema parašė:
    Na jeigu skaitėt diskusiją nuo pradžių, kurios bjaurioji dalis jau ištrinta, tai susirinko moterų, kurios tiesiog ėmė rašyti TURĖKIT AYSAKOMYBĖS, NESPARDYKIT ŠUNS, …

    Tiesos yra, forume ne vienoje temoje žmonės nemoka diskutuoti. Bet tikrai nenorėjau nieko užgauti ar teisti, ir taip yra gyvenime dėl ko nerimauti. Suprantu, kad pas žmogų gali dingti jausmai, šaunu, kad gyvūnai nenumetami dėl to, o prižiūrimi, suprantu, kad dėl to ir pačiom nesmagu. Bet negaliu sutikti su tuo, kad nuovargis po gimdymo=nemeilė šuniui ir jog kitos nesupras 🙂 tai čia tik dėl šitos dalies man ir užkliuvo, ne dėl nemeilės šuniui, o dėl priežasties.
    O šiaip tikrai nereikia vienoms kitų plakti taip sakant. Tikiuosi, kad su laiku meilė jūsų augintiniams sugrįš ir viskas bus gerai.

    1
59. 

    

    2021.06.28 13:06 (prieš 5 m.)

    Laurute90 parašė:
    Tiesos yra, forume ne vienoje temoje žmonės nemoka diskutuoti. Bet tikrai nenorėjau nieko užgauti ar teisti, ir taip yra gyvenime dėl ko nerimauti. Suprantu, kad pa…

    Na negaliu spręst už kitas, bet aš asmeniškai sieju savo sumenkusią meilę augintiniui būtent su vaiko atsiradimu ir dėl to pasikeitusiu gyvenimu. Viena vertus, atsirado labai didelis nuovargis ir sunku viską labai viską organizuoti, suderinti. Kitas dalykas - manau, visa ta meilė nuo šuns nukrypo vaikui, tik stipresnė. Čia kaip būnair tarp žmonių porose, kai pradeda kažkuris eiti į kairę, susiranda meilužį/ę - kitąmeilės objektą - tada dažnai pamiršta savo partberį/ę. Gal ne visai tikslus palyginimas, bet bandau paaiškinti tą antrą priežastį, kur prapuola meilė vienam, kai ji atitenka kitam. Esu mačiusi ne vieną atvejį, kaip pora ima auginti šunį, kelis metus augina, paskui atsiranda vaikas, ir šuo pasidaro nebereikalingas. Taip, tai išdavystė moraline prasme, bet toks gyvenimas. Bet niekada nemačiau, kad porai su kūdikiu ant rankų labai truktų augintinio ir jie dar ir parsivežtų mažą šuniuką augint.

    1
60. viktorijabz

    

    

    Julius 5 m. 11 mėn.

    Šarūnas 8 m. 9 mėn.

    Indrė 10 m. 11 mėn.

    

    2021.06.28 13:07 (prieš 5 m.)

    Aš tai savo situacijoje išmąsčiau, kad aš ištikrųjų norėjau turėti vaikų, bet tuo metu buvo nepalankios aplinkybės ir savo instinktus nuraminau šuniu. Turėjau ir turiu gyvūnų, bet jų nesužmoginu, o vat su šuniu, kol neturėjau vaikų, tikrai elgiausi kaip su vaiku. Dar vyrui sakiau, kad reikėjo su vaikais paskubėti. Manau, kad jausmai nepasikeistų, jeigu šunį imtum jau paaugus vaikams ir būtent kaip šunį, o ne lygiavertį šeimos narį, nes jis toks nėra, jis gyvūnas, ne žmogus, mylėk nemylėjęs, kitokiu netaps.

    2

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!