Mamytės - kariškių žmonos

291. 

     

     2017.09.24 15:18 (prieš 9 m.)

     Amelija33 parašė:
     Jei miske yra pvz Klaipedoje poligone tai pas budetoja jei reikia papraso pasikraut tel tai paraso kas 1-2dienas kaip kada gali ir kaip laiko turi o pvz dabar jau T…

     Ir as pergyvenu ir kai vis paklausiu,kartais net pyktelna
292. 

     

     2017.09.24 16:39 (prieš 9 m.)

     zivile414 parašė:
     Ir as pergyvenu ir kai vis paklausiu,kartais net pyktelna

     Maniskis sako nepergyvenk viskas man gerai bet vistiek man neramu buna ?
293. 

     

     2017.10.16 18:40 (prieš 8 m.)

     Amelija33 parašė:
     Maniskis sako nepergyvenk viskas man gerai bet vistiek man neramu buna ?

     O maniskis is vis yra toks,kad mazai kalba apie tai kaip sekasi ir kas yra,uzdaras ganetinai,tai sunku prakalbinti.
294. 

     

     2017.10.21 09:32 (prieš 8 m.)

     Labas rytas
     Norėčiau ir aš prisijungti prie Jūsų, mano draugas dirba Šaulių sąjungoje ir savanoriu. Namuose būna labai mažai, kai būna, dažniausiai nori tik pailsėti, net ir kalbėti kartais nenori, o aš jo būnu išsiilgusi... Savaitgaliai dažniausiai vieniši. Kyla kartais visokių minčių... Kaip Jūs susidorojotę su tuo jausmu? Pradedu kalbėti apie santuoką, vaikelius, tai dar nekalba, kartu mes trys metai. Kai jo šeima paklausia ar mes dar kartu, jo atsakymas būna, dar taip, nežinau kiek kentės. Kartais pasijaučiu, kad tas pats būsiu ar ne. Kaip jum atrodo tokia situacija?

     Gražios dienos
295. 

     

     2017.10.21 09:39 (prieš 8 m.)

     Ir ar būna taip, kad sėdite vakare kartu ir atrodo, kad neturite apie ką kalbėtis?Vakar turėjome visą vakarą kartu, bet kažkaip taip jaučiausi, kad nelabai turime apie ką kalbėtis ir galvoju gal vyksta kažkoks atpratimasmar kaip tai paaiškinti? Noriu tiesiog išsikalbėti...
296. 

     

     2017.10.21 16:15 (prieš 8 m.)

     smalsiuke parašė:
     Labas rytas
     Norėčiau ir aš prisijungti prie Jūsų, mano draugas dirba Šaulių sąjungoje ir savan…

     O senai dirba jau toki darba?
297. 

     

     2017.10.22 10:30 (prieš 8 m.)

     20 metu
298. 

     

     2017.10.22 17:27 (prieš 8 m.)

     As su saviskiu gyvenu 8men kartu kaip tik jau dirba kariuomenei 10men jau ir ka galiu pasakyti dabar tik apsipratau kad jo daznai nera nera nes pries tai asaru pakalnes budavo.Maniskis sako turi suprast as jau esu vedes kariuomene ir esu pasisventes tam darbui tiesiog reikia apsiprasti kad negali man skirti laiko kiek noriu.O kas liecia seima tai dabar laukiames tai nori jis tos seimos bet tiek jis tiek as suprantu kad mums daug labai to laiko negales skirt nes visgi darbas jo toks.
299. 

     

     2017.10.23 09:48 (prieš 8 m.)

     Amelija33 parašė:
     As su saviskiu gyvenu 8men kartu kaip tik jau dirba kariuomenei 10men jau ir ka galiu pasakyti dabar tik apsipratau kad jo daznai nera nera nes pries tai asaru paka…

     Taip, istikruju yra sunku susigyventi su tuo nebuvimu,kartais atrodo ismoksti pripranti jau tvarkytis ir gyventi viena,o paskui vel tenka mokintis kartu,atsiranda kazkokia itampa,jis buna suirzes ir nesupranti ar tai nuo darbo,ar del manes...Kazkokia esu pasimetusi paskutiniu metu as.
300. 

     

     2017.10.23 11:30 (prieš 8 m.)

     perskaičiau visus jūsų komentarus, viskas panašiai kaip ir man, tik mano vyras kiekvieną dieną važiuoja vilnius-kaunas-vilnius, vasarą būna dažnai ir visą darbo savaitę negrįžta, savaitgaliais dirba kituose darbuose, kad kuo daugiau uždirbti šeimai... mes jau kartu 4 metai tik pradėjus gyventi buvo keista, kad jo taip nėra, būdavo liūdna, kai susirenka visa giminė mano, o jo nėra, nors visų kitų vyrai būna... bet per porą metų su tuo kažkaip susitaikiau, eidavau į darbą, susitikdavau su draugais, susigalvojau visokių hobių, užsiėmimų ir dabar man net atrodo, kad jis būna nepakankamai namie, nes ir vaikas prisirišęs prie tėčio labai... per visas didžiasias šventes aišku būna, gimtadienius, tik iš anksto reikia suderinti, nes turi jis net 3 darbus bet tiesą sakant aš žaviuosi savo vyro darbštumu, nes jaučiuosi, kad gyvename gerai, absoliučiai visus darbus namuose stengiuosi padaryti, kuriuos sugebu pati, ir žolę nusipjaunu, esu ir pamatus nusidažiusi namui, kad tik kuo daugiau laiko jis praleistų su šeima ir kai yra vaikas, jau tikrai niekada nesijaučiu vieniša, juo labiau, kad ir antras pakeliui, tiesiog reikia susirasti veiklos, kažkokį pomėgį ir gyventi ne jo laukiant, o tiesiog džiaugtis, kai grįžta bet aišku, man gal lengva sakyti, nes vyras kaip ir kiekvieną dieną beveik grįžta, nors ir vėliau vakare, kai kitų negrįžta savaitėm, tai toms moterims, tikiu, kad labai sunku... bet mes taip vasarom pagyvenam atskirai, vienas nuo kito pailsim

     1

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!