Gimdymas namuose: už ir prieš

791. 

     

     2013.04.27 14:38 (prieš 13 m.)

     Nesu aš nei religinga, tai "sektantė" ar dar kokia nors. Aš be galo džiaugiuosi, kad ruošiausi gimdyti namuose. Nors ir neteko. Tačiau visą laiką buvo vidinė ramybė. Jokio streso, jokios panikos. Net kai anksčiau laiko mane apgavo paruošiamieji sąrėmiai ir maniau, kad JAU, nebuvo jokios baimės. Ištisai lydėjo mintis, kad tai yra natūralu ir lengva. Taip ir buvo. Aš nekalbu apie materialinį pasiruošimą, nes turėjau tikrai daug visko susipirkusi, kadangi norėjau pasiruošti bet kuriam atvejui. Jeigu būtų tekę važiuoti į GN, iškilus komplikacijai, pirmajai pagalbai viską turėjau. Žinoma, tai ne tas pats, kas ligoninėje, tačiau tai irgi suteikė ramybės. Labai ilgai su pribuvėja kalbėjom. Ištisas valandas prie arbatos puodelio aptarinėjom procesą, galimas komplikacijas, ką darytumėm, jeigu nutiktų taip ar kitaip. Jaučiausi lyg ant sparnų. Visados jaučiau vyro palaikymą. Malonu prisiminti, kokiomis akimis į mane žiūrėdavo, kai apie tai kalbėdavom. Viską, ką žinojau, žinojo ir jis, tad padiskutuodavom tarpusavy, kaip ir ką darysim. Nemoku apsakyti, kokio gerumo žmogus man ruošėsi padėti. Nesu sutikusi tokio žmogaus, nuo kurio sklistų tokia ramybė ir šiluma. Visą tą laiką buvau ramut ramutėlė, nors gimdymas vėlavo savaitę, paskui dvi. Ir nieko neatsitiko.

     Emma - čia ne įtikėjimas, o tiesiog žinojimas, kad gali būti kitaip, nei yra priimta. Tas žinojimas suteikia labai daug jėgų ir ryžto, padeda ištverti tikrai sunkius momentus. Mane paruošiamieji kankino visą mėnesį. Buvo tokių dienų, kad naktį miegodavau 2-3 valandas, o likusį laiką vaikštinėdavau po namus už pilvo susiėmusi, nes skaudėdavo labai. Ir ištvėriau kuo puikiausiai. Net kai prasidėjo tikrieji sąrėmiai, buvau rami. Nors skausmas kilo labai greitai, tačiau sugebėdavau pasakyti, jog vistiek gimdysiu pati, nes CP nebuvo planuojamas, buvo tik aptarta jo tikimybė.

     Esu pasakojusi anksčiau apie tai, tačiau arba niekam neužkliuvo, arba neatsimena. Kai sakau, kad nežinot, neįžeidinėju. Tiesiog sakau, kad tai suprasti gali ne kiekviena. Tam suvokimui visų pirmiausia reikalingas kitoks vidinis pasaulis

     2
792. 

     

     2013.04.27 14:44 (prieš 13 m.)

     perskaiciau tavo pasisakyma, daug pazystamu jausmu, kas kaip vyksta, bet man gali atsakyti, ka butent namai suteikia? nes tikrai visus tavo aprasytus jausmus esu isgyvenus ir menesi laiko uzeinancius paruosiamuosius ir zinojima, kad taip turi buti ir viskas cia gerai tik reikia sulaukti bet va biski nesuprantu to noro namie? gal tiesiog namie norejai gimdyti todel, kad norejai gimdyti butent su ta pribuveja? su vyru? nenorejai svetimu zmoniu? aplinka nepatinka tau svetima?

     2
793. Emma

     

     

     8 m. 5 mėn.

     12 m. 1 mėn.

     15 m. 11 mėn.

     

     2013.04.27 14:49 (prieš 13 m.)

     sutinku su lusiuke ta ramybe jutau ir as niekada nejauciau jokios baimes, pernesiojau savaite ir vistiek ramiai laukiau
794. JusteK

     

     

     A 4 m. 8 mėn.

     L 14 m. 7 mėn.

     

     2013.04.27 14:50 (prieš 13 m.)

     Mary.S parašė:
     Nesu aš nei religinga, tai "sektantė" ar dar kokia nors. Aš be galo džiaugiuosi, kad ruošiausi gimdyti namuose. Nors ir neteko. Tačiau visą laiką buvo vidinė ramybė…

     Na, dabar as apeliuosiu i paskutine pastraipa. Nors ir rinkausi gimdyma GN, taciau taip kaip ir tu, buvau visiskai rami, nestumas pasakiskas buvo, skrajojau, dariau ka norejau, iki paskutines dienos. Gimdymas atejo kaip pagal laikroduka, numatyta diena daugiau nerimo buvo, kai mane paliko stebeti, o vyras turejo grizti namo. bet tame nematau nieko blogo, gal tik duotoju momentu buvo sunkiau.
     o kai prasidejo gimdymas, leidau teketi viskam sava vaga, pagal tai kaip tada atrode teisingiausia. traukia prie zemes- atsiklaupiu, paklupiu kelis saremius, jau nenoriu, noriu i vonia- paguliu, hm, ne, noriu eiti vaikscioti ir tt. viskas taip pat naturaliai kaip ir bet kur kitur, tik tiek, kad ateidavo akusere tonu paziuret. viskas buvo ramu ir isjausta iki paskutinio laso. be kruvos daktaru, epiduru ar dar ko.
     taigi, ar tikrai gali teigti, jog gimdymui namie nesiruosi moteris, taves nesupranta?

     6
795. zosyte-Vilnius

     

     

     sūnelis :) 14 m. 1 mėn.

     dukryte :) 15 m. 11 mėn.

     

     2013.04.27 18:21 (prieš 13 m.)

     emma parašė:
     pabandykim uzsienio gal bus aiskiau atsakau i teigini "namu sienos" na ne sienos gi esme, o noras daryti kitaip nei visi. as nesu nei uz, nei pries, nes is…

     aha, pageidauciau rusiskai ir vokiskai tada bus aiskiau
796. Mistikute

     

     

     2 mėn. 4 sav.

     13 m. 6 mėn.

     

     2013.04.27 20:25 (prieš 13 m.)

     Raudonplaukė parašė:
     Pogimdyvinis kraujavimas (beje, gimdancioms namuose jis pasitaiko kurkas reciau negu gimdancioms ligoninese),yra isties baisi komplikacija, bet jai dideles itakos t…

     na vaikelis buvo detas ant krutines tikrai, tik jau tada nebe laikrodis rupejo tai nezinau ar val ji ten prabuvo :)...o del ko mano organizmas nesivale ir kresuliu labai daug buvo tai taip ir nezinau Tiesiog pasmalsavau ar namuose priiminejancios gimdyma namuose moterys yra pasiruosusios ji stabdyt
797. 

     

     2013.04.29 10:54 (prieš 13 m.)

     Niekada nesirinkciau gimdyti namuose. Ar gimdyciau pirma, antra ar penkta karta, o ypac pirma. Kazkaip tikrai nesijausciau ramiau tarp namu sienu, nieko nesuprasdama ir nezinodama kas vyksta kaip vyksta. Man buvo taip ramu ligoninei, tokia rami aplinka nesijauciau nei isitempus, kaip tik lanbai bijojau gimdymo kol nenuvykau i ligonine, o ten nuvykusi net pati savim stebejausi, kaip sugebejau pasakyt , kad man viskas gerai ir man visai neskauda ir as pagimdysiu pati. Gimdyme su manim dalyvavo mama ir labai dziaugiuosi kad ji o ne vyras, man vistiek moteris yra moteris sitoj situacijoj.
     Aisku nebuvo viskas taip lengva gimdziau sunkiai, bet aciu Dievui gydytoja dejo visas pastangas kad padetu mergytei ateiti i si pasauli. Ir tikrai mergyte ilgai isbuvo pas mane ant krutines ir daviau zist kruti, niekas neskubejo nei sverti nei matuoti, Bet as zinojau kad esu daktaru prieziuroj kurie bet kada gales padet mano vaikeliui, o ne streso busenoj kai jau kazkas blogai lekt i ligonine skambint gydytojai ar daryt kazokius veiksmus kurie turbut tikrai man nebutu padeje.

     Cia kiekvieno pasirinkimas, bet nesuprantu tokio ir i niekada nesuprasiu kodel ir kuo pasireiskia tas ramumas namie..

     3
798. 

     

     2013.04.29 11:30 (prieš 13 m.)

     putpele parašė:
     Niekada nesirinkciau gimdyti namuose. Ar gimdyciau pirma, antra ar penkta karta, o ypac pirma. Kazkaip tikrai nesijausciau ramiau tarp namu sienu, nieko nesuprasda…

     As lygiai tokios pacios nuomones man liko visai nedaug ir tik rai kartais kai pagalvoju nera ramu buti namie o dar jei bunu viena. Siaip ir as jokiais budais nesirinkciau namuose gimdyti
799. 

     

     2013.04.29 12:42 (prieš 13 m.)

     JusteK parašė:
     Na, dabar as apeliuosiu i paskutine pastraipa. Nors ir rinkausi gimdyma GN, taciau taip kaip ir tu, buvau visiskai rami, nestumas pasakiskas buvo, skrajojau, dariau…

     Tai valio! Jūsų gimdymas buvo vadovėlinis. Tobulas tiesiog. Pavydėti tik galima

     Tačiau kiek yra visiškai priešingų atvejų, nesuskaičiuosim niekaip. Todėl aš mieliau renkuosi gimdymą namuose
800. JusteK

     

     

     A 4 m. 8 mėn.

     L 14 m. 7 mėn.

     

     2013.04.29 12:45 (prieš 13 m.)

     Mary.S parašė:
     Tai valio! Jūsų gimdymas buvo vadovėlinis. Tobulas tiesiog. Pavydėti tik galima

     taip, viskas pavyko tobulai, dar ir maitinimas buvo ir yra tobulas, nes jokiu bedu su tuo nebuvo
     visgi, sakyciau, kad tokiu vadoveliniu gimdymu taip pat nera tiek mazai. tik tiek, kad visi viesina tuos bloguosius ir tt. juk, jei gimdymas praejo nuosekliai, tai nera ir apie ka rasyti ar ne?

     3

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!