Kompiuteriniai žaidimai griauna šeimą

«1 35 6 Kitas »

2020.11.22 10:59 (prieš 5 m.)

B3auty parašė:
Labai lengva teisti geimerius, kai tų geimerių batų nebuvote apsiavus. Aš pati žaidžiu žaidimus nuo 12 metų( man 26). Man žaidimai padeda numalšinti įtampą, atsipal…

Žinokit tai ką aprašėt yra labai subjektyvu. Pati mėgdavau žaisti, žaisdavom ir kartu. Tuomet žinoma ne ištisas paras, vieną kitą vakarą.
Jūs sakote neturite vaikų, o ar galėtumėt įsivaizduot, kad sėdite jau nesuskaičiuojamą naktį su mažyliu ant rankų, jis verkia, o už sienos jūsų mylimasis žaidžia. Suvokiat, kad jūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, o jo ne. Jis vis dar atsipalaiduoja, gali sau tai leisti, o jūs - nebe. Būtų kažkiek pikta ar ne 🙂
Pats žaidimas nėra blogis, nesiekiu jo atimti. Gyvenime turi būti balansas, kada yra pareigos, kada poilsis, o šeima yra ne vienas žmogus ir jo poreikiai ar norai. Kai kažkoks pomėgis visa tai sugriauna, tai jau problema.
Dėl rūkymo ir alaus, iš tiesų tai paties žmogaus sprendimas, kai pats suvokė, kad jaučiasi be jų geriau, kadangi turi kitų sveikatos problemų. Taip jau sutapo, kad tuo metu buvau šalia, tad kai nebelieka argumentų, ką iš jo atėmiau, lieka šie du dalykai. Nedarykit iš manęs monstro, kuris visai nugręžė vargšą žmogų 😁

11
B3auty

2020.11.22 12:00 (prieš 5 m.)

Hermes parašė:
Žinokit tai ką aprašėt yra labai subjektyvu. Pati mėgdavau žaisti, žaisdavom ir kartu. Tuomet žinoma ne ištisas paras, vieną kitą vakarą.

Aš gal išsireiškiau tiesiog ne taip, kaip turėčiau. Ir dėl to labao atsiprašau 🙈 nelaikau Jūsų nei monstru, nei dar kažkuo 🙈 Tiesiog būna labai pikta, kai žmonės teisia geimerius, nebuvę jų batuose. Taip, labai gaila kai žmogus pamiršta realųjį savo gyvenimą ir pan. Bet vienintelė išeitis, labao rimtas asikalbėjimas su antrąją puse. Nepadėjus tam- ultimatuas. O jeigu ir tai nepadeda.. na Jums spręsti kas toliau 😔.

Dixse

11 m. 3 mėn.

2020.11.25 12:42 (prieš 5 m.)

Manau žaidimas tai pabėgimas nuo tikrovės. Vyrui tiesiog niekas neįdomu, o žaidimas savotiškas antidepresantas.
Šeimos ardyti nereikia manau, bet ir apsileist nereikia irgi. Susitarkite. Tarkim grįžęs valanda pabūna su vaiku. Išplauna indus po vakarienės ir eina pažaist. Arba viena vakarą žaidžia, o kita skiria jums ir vaikui..
Kaip supratau jis buvo aktyvus žmogus, o po vaiko gimimo tapo "naminis". Jam trūksta ankstesnės veiklos. Tai jeigu vaikas ne toks ir mažas galit daug ką nuveikt tryse. Jeigu tik noras yra... Sėdėjimas namuose ir man asmeniškai stogą rauna. Trūksta spontaniškas veiklos.. Aišku dabar karantinas, bet jis baigsis viena diena...

Dixse

11 m. 3 mėn.

2020.11.25 15:17 (prieš 5 m.)

Ir dabar kaip pagalvoji, visi aplinkiniai, kurie žaidžia, tai daro metu metus. Turiu kelis pažįstamus iklimpusius. Daug prasmingų akimirkų suryja tie žaidimai.
Bet per prievartą jų neatimsi iš žmogaus, reikia juos pakeist nauja veikla.

Pumpurelius

Gvidas 6 m. 3 mėn.

2020.11.25 21:33 (prieš 5 m.)

Visų komentarų neskaičiau, tik noriu autorei pasakyti, kad jūs tokia šeima ne viena, skaitant jūsų pasakojimą galima pagalvoti, kad kalbat apie mano atveji. Mum su vyru po 28,turim sunu, vyras - nolife'ris. Ir tie vyro žodžiai,, uzsiimsiu kai bus didesnis“ - grynai mano vyro....

2020.11.27 09:00 (prieš 5 m.)

Pumpurelius parašė:
Visų komentarų neskaičiau, tik noriu autorei pasakyti, kad jūs tokia šeima ne viena, skaitant jūsų pasakojimą galima pagalvoti, kad kalbat apie mano atveji. Mum su …

Galėsime kurti noliferių žmonų klubą 🙂🙂

Dixse parašė:
Ir dabar kaip pagalvoji, visi aplinkiniai, kurie žaidžia, tai daro metu metus. Turiu kelis pažįstamus iklimpusius. Daug prasmingų akimirkų suryja tie žaidimai.
…

Sutinku, kad tik pavyktų sugalvoti kažką išties įdomaus, kas padėtų nukrapštyti nuo kėdės, ne taip lengva 🙂

Nežinau kiek įdomu, bet pasidalinsiu, kad šiai akimirkai pavyko sutarti tiek, kad kol dirbu, daugiau laiko pabūna su sūnumi. Kad ir reikalais, bet pasiima su savimi kartu, pažaidžia įdomesniais žaislais, kurie patinka abiems. Tegu valandėlę, bet jau progresas 🙂 kelis rytus matydamas, kad kabu ant darbo skambučių, susitvarkė, paruošė pusryčius. Vis dar su priminimais, bet pavyko išpešti, kad naktim žaistų tyliai... juokingai gal kažkas skamba, bet mums tai dideli pasiekimai 🙂 nežinau kiek ilgam.

5

Melleta

5 m. 3 mėn.

7 m. 6 mėn.

2020.11.27 10:00 (prieš 5 m.)

Liūdna situacija išties.. linkiu, kad rastumėte išeitį.

Čia viena idėja. Rašėte, kad anksčiau daug keliaudavote. Galbūt ir dabar galėtumėt sau leisti bent kelioms dienoms pakeisit aplinką? Nuvykti prie jūros ar ežero, gal į Latviją ar Lenkiją.. Truputį atitrūkti nuo kasdienybės, vyrui nuo kompiuterio, gal tada pamatys kitomis akimis, ką praranda.

Žiogas_

6 m. 7 mėn.

10 m. 6 mėn.

2020.11.27 11:25 (prieš 5 m.)

Melleta parašė:
Liūdna situacija išties.. linkiu, kad rastumėte išeitį.

Su kelionėm pritariu. Dažnai matau, kaip žmonės per daug save nurašo, nes vaikų turi. Su pirmagimiu 6 mėnesiu mes varėm jau į Lenkiją po kalnus kopinėti, o dabar mažylė jau šią vasarą (nuo 6-7 mėnesių) beveik kiekvieną savaitgalį praleido palapinėj kempinguose. Tai prie jūros, tai prie ežero. Taip, kad nenusirašykite. Dabar kadangi, žinoma, su tom kelionėm sunku tai pradėkite planuoti, svajoti, susirašyti planus ;]

O šiaip sunku, kai su vyru tenka žaisti kaip su vaiku, bet linkiu Jums sėkmės ir tikiuosi, kad pavyks išspręsti problemas ;]

KERI

Uoga 6 m. 5 mėn.

Pupa 9 m. 6 mėn.

2020.11.27 13:58 (prieš 5 m.)

As irgi megau zaist su kompiuteriu, kiauras paras zaidziau kai buvo galimybe.. Per pirmaji dekreta galima sakyt prazaidziau visa laika.. Gime vaikai, baiges zaidimai, pasvajoju, kad noreciau pazaist, bet ir lieka cia tik svajones. Kad kazkas rase zaidzia, nes liudna namie, tai nelabai sutikciau, as zaidziau, nes man ziauriai patiko, ir dabar pasirinkciau visa diena ramiai viena pazaist, o ne su seima kazkur vaziuoti :laaabai-juokinga: Bet kaip ir sakiau, neliko jokiu zaidimu, nes prioritetas vaikai, negaliu sedet prie kompo, kai vaikai mato, net tv neziuriu kai dukra salia, tiesiog daug savanaudiakumo is jusu vyro, nenoro aukot to ka megsta

2021.03.31 11:23 (prieš 5 m.)

Tikrai ne visada vyras žaidžia, kai namuose blogai, net juokingai skamba... Tai yra jo vidinės problemos, man būna panaši situacija, pirmą kartą kai tai nutiko tiek kaltinau save, kad kažką ne taip padariau, kad negera jam su manimi. Neįvertinau to, kad jis ir prieš mane žaizdavo. Ir kas nutiko? Nukeliavau į depresiją ir lankiau psichoterapeutą. Taip, jis nustojo kurį laiką žaisti, įsivažiavo į darbus, atrodė viskas super. Žinoma nepaleisdavo telefono iš rankų, žaizdavo, bet tiek, kad man tai netrugdydavo, tiek galėjau priimti kaip jo hobį. Tačiau, prasidėjus karantinams ir uždarius jo veiklą jis vėl puikiausiai pasinėrė... Tai nėra, kad nenueitų pavalgyti, bet žaidimai pirmoje vietoje. Tas jausmas kai grįžti iš darbo ir jauti, kad tavo žmogus norėtų, kad ilgiau užsibūtum darbe nes trugdai. Galiu pakęsti 2 savaites, bet kai prasideda mėnesiais, tai tikrai skaudu... Užaugau šeimoje, kur tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, mama susirado kitą... Tai buvo taip pat baisu, nenoriu tokios šeimos ir nežinau ką daryti....net negaliu jums patarti. Bet kankintis dėl to, kad pažadėjote ilgai ir laimingai... Galiu tik paguosti, kad ne viena dėl to kankinatės 🤭 o tiem kur rašė, kad negalite nieko drausti kas jus žeidžia palinkėsiu, kad netektų to patirti...nes tai pažeidžia moters pasitikėjimą, laimę, džiaugsmą, norą kažką kurti...subjauroja viską. Lieka tik neapykanta ir skausmas. Mano atveju tai vyksta su tarpais ir aš baisiai reaguoju, jei tai vyktų 10m be sustojimo ir pasakytų kad vaiko amžius neįdomus tikrai skirčiausi, nes nemanau, kad tai gali pasikeisti. Klausimas ar vaikas dabar daugiau žalojamas ar kai bus be tėvo... Čia tik jūsų pačios pasiteisinimas, nes baisu žengti tokį žingsnį ir tikrai jis nėra malonus... Jei mano atveju taip pat per ilgai tęsis, aš skirsiuosi, nes atiduoti tiek energijos gelbėjant kitą, kuris nenori būti gelbėjamas yra bergždžias reikalas. Nes tada laiko nebelieka niekam kitam...ir gyvenimą prisiminti tik baisų gelbėjimo kelią tikrai nenoriu... Kitas reikalas jei vyras pripažįsta ir gelbėjasi kartu, tada taip, tikrai padėčiau.... Kodėl taip sakau? Jau esu bandžiusi gelbėti ir keisti žmogų!!! Tai ne mūsų jėgoms, mes negalime sukontroliuoti gyvenimo kaip ir kito žmogaus. Tik nuo alkoholio pabėgau pas kompiuterį 😭

2