Pavargau būti mama

121. Astra

     

     

     23 sav., liko 124 d.

     2 m. 2 sav.

     

     2020.04.06 18:20 (prieš 1 m.)

     Nepasimetusi parašė:
     Jei vaikas is tikruju nevalgo, tai tikrai nera taip paprasta. Saviskei siulau viska ka patys valgome, su visais prieskoniais, druska ir cukrumi, ir nieko. Ir neisiu…

     Suprantu, kad gali būti nelengva kažką sumaitinti, dėl to nesiginčiju. Mano mintis, kad pervargusi mama negamintų visko atskirai vaikui ir taip šiek tiek palengvintų sau buitį. Jei vaikas nevalgo ar suvalgo tik pora šaukštelių, tai prieskoniai ir druska ne tragedija tokio amžiaus vaikui, proto ribose, aišku. Pas mane valgo daug, tad nededu.

     Pas mus kita bėda - nakties miegui be krūties neužmiega, jei bandai glostyti, stumia ranką, jei nešioti, riečiasi, klykimas nežmoniškas. Ir kartais ne vieną ir ne du kartus reikia maitinti, kol užmiega. O naktį kas pora valandų keliasi... Dieną jau praktiškai nemaitinu, o naktim iki 10 kartų. Dar dabar laukiuosi, tai kartais pykina maitinant, krūtys jautrios. Bet matau, kad reikia be proto tam vaikui krūtinės, tai dieną stengiuosi nepersitempti, jei pavyksta, pamiegoti, kad vakare ir naktį liktų jėgų.
122. Neleee

     

     

     2 m. 3 mėn.

     

     2020.04.07 01:02 (prieš 1 m.)

     Is to ka parasete beveik neabejoju, kad jums pogimdyvine depresija. Sveikas mamas irgi kartais erzina vaiko zyzimas, rutina, kai kurioms nepatinka maitinti, liudina nebuvimas laiko sau, nuotaiku kaita. Bet uztenka paguleti vonioj, iseit i parduotuve, valandele perduot vaika teciui ir to uztenka. O jus kaip suprantu jauciates blogai visada. Ir tai, kad vis dar nesuvokiate, kad esate mama ir tai jusu vaikas yra absoliutus pogimdyvines depresijos pozymiai. Pagal vaiko amziu jau gana isisenejusios, todel vargu ar pabendraut su psichologu nuotoliniu budu pades, nes psischologas labiau padeda kai suprasti bed, o kaip suprantu jus aiskiai suprantate kokia beda yra. Reiketu po karantino kreiptis tiesiai bent jau pas paichologa, o jos jeigu reikes vaistu nukreips pas psichiatra.

     Uzsiimkite rimtai sita problema, nes laikui begant tai prades kenkti ne tik jums, bet ir jusu vaikui ir santykiams su vyru.

     2
123. Lapuotee

     

     

     4 sav. 4 d.

     1 m. 10 mėn.

     

     2020.08.21 09:49 (prieš 8 mėn.)

     Kaip jums sekasi?

     2
124. Minngė

     

     

     

     2021.03.28 23:03 (prieš 1 mėn.)

     TikTok parašė:
     Sveikos. manau, man reikia pagalbos. šiuo karantino laikotarpiu privatūs psichologai nedirba, manau, kai viskas baigsis, apsilankysiu. prašau nesmerkit, man labiau …

     Suprantu jus, nes aš kartais panašiai jaučiuosi. Kartais tiesiog atsibosta būti mama ir prisimenu tą laiką, kai neturėjau vaiko ir galėjau realiai daryti laisvu metu ką norėjau. Ir dabar man trūksta laisvo laiko sau, nes kaip ir jūs minėjote, anksčiau mėgdavau atsiriboti nuo visų ir pabūti viena.

     1
125. Minngė

     

     

     

     2021.03.28 23:21 (prieš 1 mėn.)

     akmaya parašė:
     Manau čia ir slypi bėda. Auginat, vargstat, save atiduodat šitam žmogučiui, kuris jums visdar "svetimas" jei galima taip įvardinti. Pykstat ant jo, nes kažkur pasąm…

     Nežinau kame problema, bet aš irgi dar nesuvokiu, jog mano 6 mėnesių vaikas yra mano, kad aš jo mama. Net keista, kai kiti šeimos nariai sako ,,na, tavo mamytė tą, aną..". Nesuprantu, ar aš kažkokia neempatiška, man kažkaip net keista, nejauku rodyti savo jausmus vaikui prie kitų šeimos narių.. Aš labiau tarsi techniškai rūpinuosi, ar vaikas nenori miego, valgyti, ar pampersas švarus ir pan., bet tarsi dar nejaučiu emocinio ryšio, kartais net keista, kad vaikas akimis mane sekioja po kambarį. Visad buvau nepriklausoma ir nepratus, jog kitas žmogus ieškotų artimo ryšio su manimi, norėtų, jog jį kalbinciau ir pan. Šiaip mano būdas gal šaltas, net su mama ar tėčiu (nejaukiai jaučiuosi apkabinama ir pan.). Pati galvoju ar čia kažkas su mano psichine bukle negerai po gimdymo, ar kame čia problema
126. Ingridv

     

     

     Una Šiaurė 3 m. 10 mėn.

     

     2021.03.29 07:25 (prieš 1 mėn.)

     Minngė parašė:
     Nežinau kame problema, bet aš irgi dar nesuvokiu, jog mano 6 mėnesių vaikas yra mano, kad aš jo mama. Net keista, kai kiti šeimos nariai sako ,,na, tavo mamytė tą, …

     Pas mus šeimoje taip pat niekas nerodo jausmų, dėl to greičiausiai ir mums sunkiau juos rodyti. Siūlau ramiai dar palaukti - mano meilė vaikui taip pat iš lėto augo, o dabar pati stebiuosi, kokia laisva su ja galiu būti, kaip laisvai galiu rodyti savo jausmus, kalbam viena kitai meilės žodžius, dažnai apsikabiname ir bučiuojamės. Ir taip, prie savo mamos iš pradžių nejauku buvo rodytis, nes greičiausiai pati to negaudavau vaikystėje, bet dabar jau visai nebekreipiu dėmesio. Beje, ji ir močiutes širdį pavergė - mano mama taip pat dažnai su ja myluojasi, ko nedarydavo su manimi.

     5
127. Mamuliux

     

     

     

     2021.03.31 10:47 (prieš 1 mėn.)

     Jau daug kartų norėjau čia parašyti. Nežinau aš turbūt greitai palūžtu. Auginu 1 metų vaiką ir taip džiaugiuosi, kad išgyvenau pirmus metus. Tos dienos atrodo greitai eina, bet ir tuo pačiu lėtai slenka, kai reikia būti nuo ryto iki vakaro su vaiku. Tas zyzimas, tas lipimas nuolatinis ant galvos, norejimas pastoviai būti ant rankų, kaip pavargau. Kaip aš pavyzdžiu tom draugem, kurių vaikai jau pirmokai. Aš laukiu kol jis paaugs, bet čia dar toli gražu. Aš noriu daug visko pasidaryti, bet kad vaikas nuolat lipa ant galvos. Nežinau kuom sudominti, visi kampai išrodyti. Dar turi nuolat šalia būti stebėti, nes ropoja lipa visur. Aš vos atrandu jėgų išeiti su juo į lauką. Noriu pažiūrėti tv laidą, bet vėl negaliu, nes spoksos irgi akis pakabinęs. Atrodo taip pasiilgau tiesiog ramiai pagulėti pažiūrėti filmą. Tas turbūt bus įmanoma po 10 metų. Noriu paieškoti naujų receptų tiek jam tiek sau, bet tada plešia telefoną iš rankų, vėl nieko naudingo nebūnu padarius per dieną. Aišku miegas dar padrikas, vis dar neišmiega visos nakties, tenka keltis ne kartą. Irgi pavargau. Pavargau nuo tos rutinos pampersu keitimas, ruros plovimas, o dar toks sunkus, kai reikia pakelti, jau atrodo nebegaliu, košės virimas, mišinuko darymas, puodų plovinas, n kartų per dieną. Šiaip ne taip ateina vakaras, prasideda eilinis zyzimas, norejimas būti tik ant rankų, pagaliau užmiega. Lauki kada krisi į lovą, bet ir nelauki, nes žinai rytoj vėl viskas iš naujo prasidės. Esam tik dviese su vyru, kam palikti vaiko nėra. Dažnai atsigulus vakare nuverkiu. Negalvojau, kad toks sunkus bus tas vaiko auginimas. Dar neturint vaikų, buvo vizija 2 turėti, bet dabar... Padėk D tą vieną užauginti.

     7
128. Austinys

     

     

     2 mėn. 3 sav.

     2 m. 5 mėn.

     

     2021.03.31 11:17 (prieš 1 mėn.)

     Mamuliux parašė:
     Jau daug kartų norėjau čia parašyti. Nežinau aš turbūt greitai palūžtu. Auginu 1 metų vaiką ir taip džiaugiuosi, kad išgyvenau pirmus metus. Tos dienos atrodo greit…

     Labai jus suprantu, bet kas krito į akis iš parašymo, tai kad pernelyg stengiatės - atsipalaiduokit truputį, tegu ropoja, tegu iškuičia stalčius, tegu valgo kartais koldūnus, tegu paspokso į ekraną (iš patirties, tai ekranas įdomus tik kelias minutes, paskui savo reikalais vistiek užsiima). Nebūkit tokia griežta sau. O kitas dalykas - nuo metų jau tikrai tikrai lengviau, jau bus galima pradėt tartis, kad va imk pažaisk kažką, iškuisk, o mama pasidarys kavos ir išgers šalia tavęs. Arba aš kai noriu paskrolint fb ar prie kompo pasėdėt, vadinu tai "mamai reikia padirbti truputį", šitas gerai veikia žodžiu, neplakit savęs, pagudraukit truputį, atsiplaiduokit

     3
129. qwqw

     

     

     

     2021.03.31 11:19 (prieš 1 mėn.)

     Mamuliux parašė:
     Jau daug kartų norėjau čia parašyti. Nežinau aš turbūt greitai palūžtu. Auginu 1 metų vaiką ir taip džiaugiuosi, kad išgyvenau pirmus metus. Tos dienos atrodo greit…

     O tai negali vyras vakarais pabūti su vaiku ir Jums duoti laisvą vakarą? Jums reikia poilsio ir laiko sau. Pilnai Jus suprantu, man tokios mintys užplūsdavo retkarčiais, kai vaikas būdavo irzlus. O taip motinystė kėlė didelį džiaugsmą, nors planuojant nėštumą ir tampant nėščia, maniau ir buvau giliai įsitikinus, kad bus taip kaip Jums. Stiprybės, džiaukitės šiuo momentu, taip pat, kad vaikas sveikas auga. Jie greitai užauga, o ir paugėjus atsiranda kitos problemos. 😊😉
130. spinsa

     

     

     4 mėn. 3 sav.

     

     2021.03.31 11:28 (prieš 1 mėn.)

     Mamuliux parašė:
     Jau daug kartų norėjau čia parašyti. Nežinau aš turbūt greitai palūžtu. Auginu 1 metų vaiką ir taip džiaugiuosi, kad išgyvenau pirmus metus. Tos dienos atrodo greit…

     jei yra galimybė bent vienai ar keliom valandom pasisamdykite auklę! bent kad į dušą savo malonumui nueitumėte atsipalaiduoti. nebūtinai reikia brangių auklių, negi nėra kokios paauglės, kuri tiesiog ateitų pas jus į namus ir pažaistų su vaikiuku.
     kai esate taip prislėgta, reikia pagalvoti apie bet kokią alternatyvą

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!