2015 metų SPALIUKAI (Archyvas iki 2015.05.13)

«1 20 30 3436 40 270 500 Kitas »

2015.04.04 11:18 (prieš 11 m.)

Mane visą laiką kanikino bloga nuojauta, labiausiai ko bijojau tai išgirsti, kad mažylis nebesivysto. Buvau apie tai skaičiusi, girdėjusi, tik vis vijau blogas mintis šalin galvodama - nu kodėl dabar būtent man taip turėtų nutikti. Visą laiką jaučiausi puikiai, bet paranojiškai save stebėt pradėjau, kai ėmiau įtartinai gerai miegoti. gerus du mėnesius, kai nėštumas vystėsi, miegodavau pabusdama po labai daug kartų ir nuolat vartydamasi. Ketvirtadienio rytą paaiškinau gydytojai savo nuogąstavimus. Vos ėmė echoskopuot išgirdau - jūsų nuogąstavimai tikrai pagrįsti...Vilniaus gimdymo namuose apžiūrėjo dar kartą ir konstatvo, kad valymas būtinai reikalingas, nes vaisius pradeda atsidalyti ir vilties tikrai nebėra, o dabar jau reikia gelbėti mano sveikatą jei nenoriu rimtų bėdų.

Kaip čia jau kažkas rašė - aš taip pat pirmą kartą per penkerius metus, kiek esu kartu su vyru, pamačiau jį verkiantį. Sėdėjom abudu palatoj prieš šitą "malonumą" ir netikėjom - negi tikrai taip nutiko mums, tiems, kurie nevartoja jokio alkoholio, nerūko, sportuoja, prisižiūri, patys auginasi vaisius, daržoves, gyvena aktyviai ir kurie be proto nori vaikučio.

Vienoje palatoje kartu gulėjo 20 - metė, kurią draugas atvežė ir paliko..abortui...Ji savo noru atsisakė vaiko! Už sienos kitoje palatoje buvo dar dvi tokios pačios! Mačiau, kad tai 20 - metei sunku matyti šalia manęs vyrą ir net nenoriu galvoti, ką ji mąstė, kai mes su vyru gydytojos klausinėjom kada galim pradėti planuoti kitą nėštumą. Man nesuvokiama, kaip galima šitaip pasielgti savo noru. Nežinau..reikės labai daug laiko atsitiesti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

1
2015.04.04 11:19 (prieš 11 m.)

Ievuta parašė:
Paskaičius jūsų istorijų susimąsčiau ir aš.. Su tuo nesivystimu pasidarė baisu, pačiai prasidėjo 15 savaitė, visi laikotarpi nejaučiu jokių nėštumo simtomų, tik, ka…

pykindavo o poto dingo visi sieko, simptomai, o kad nieko nejauti tai nesijaudink, as kai laukiausi sunau nieko nejauciau ne pykino nieko, tik va kavos gert nenorejau, o siaip kai jau spardytis pradejo tada pasijauciau nesci, o dabar viskas atvirksciai,atrodo net saves nepakenciu

Ema-ema

Sibilė 10 m. 11 mėn.

2015.04.04 11:25 (prieš 11 m.)

Ievuta parašė:
Paskaičius jūsų istorijų susimąsčiau ir aš.. Su tuo nesivystimu pasidarė baisu, pačiai prasidėjo 15 savaitė, visi laikotarpi nejaučiu jokių nėštumo simtomų, tik, ka…

Nesijaudinkite. Man taippat šiandien prasidėjo 15-ta nėštumo savaitė, iki šiol jokių nėštumo simptomų nejaučiu - tik šiek tiek suapvalėjusį pilvuką. Net svorio priaugau tik 1 kg... Bet darė jau 2 echo ir viskas vystosi puikiausiai. Tegul nelaimingos situacijos, kurios, be abejo pasitaiko, neverčia Jūsų nerimauti. O dėl šventos ramybės tiesiog pasiprašykite gydytojos echoskopuoti....arba privačiai...Grybo g. apie 50 eur...

2015.04.04 11:26 (prieš 11 m.)

Rodos, įprasta sunerimti, kai skauda ar imi kraujuoti. O man taip nebuvo už tai save guodžiau - gi jei bus blogai turėčiau pradėt kraujuot, turi skaudėt. Ir vyras su mama vis sakė - tu nusiramink, džiaukis, kad nieko nejauti, ciklas juk nevyksta, jei būtų kas blogai organizmas jau būtų atmetęs. O aš vis paranojiškai stebėjau save, nuolat tikrinau krūtinę - ar nepasidarė kitokia, ar nenukrito temperatūra. Pykint imanęs nepykino nė karto, bet vėl gi galvojau - gal natūralūs vitaminai savo daro, gal neutralizuoja hormoninius pokyčius. Bet galiausiai kaip ant adatų laukiau įprasto vizito pas ginekologę, kai iki tol savaitę net ir persukus laiką nesmigdavau anksti miegoti ir naktį tikrai pailsėdavau. Du mėnesius taip nebuvo - lygiai 21val privalėdavau būti lovoje, nes būdavo per sunku atidirbti darbo dieną.
2015.04.04 11:29 (prieš 11 m.)

Ema-ema parašė:
Nesijaudinkite. Man taippat šiandien prasidėjo 15-ta nėštumo savaitė, iki šiol jokių nėštumo simptomų nejaučiu - tik šiek tiek suapvalėjusį pilvuką. Net svorio pria…

O aš galvoju taip - kiekviena iš mūsų turim tokią pačią tikimybę pakliūti tarp tų nelaimingųjų (8 iš 10), kurios išgirs negailestingą diagnozę - nesivystantis nėštumas.... Statistika tikrai neguodžia.

1
2015.04.04 11:33 (prieš 11 m.)

Sofija1000 parašė:
O aš galvoju taip - kiekviena iš mūsų turim tokią pačią tikimybę pakliūti tarp tų nelaimingųjų (8 iš 10), kurios išgirs negailestingą diagnozę - nesivystantis nėštu…

Visur yra rizika bet nereikia apie tai galvoti

3
2015.04.04 11:44 (prieš 11 m.)

Labas rytas. Aš tai gyvenu persikraustymo nuotaikom..reikalų milijonas, reik ir naująjį butą pasiruošt įsikraustymui ir po to senąjį atstatyt i pradinę būseną. O kur dar planai planeliai, kurie net naktį pažadina kai apie naujo buto dekoravimą ir baldų išdėstymą prieš miegą galvoju..
Ilgai sukau galvą kaip dažyt bent vieną sieną svetainėje..ir šiąnakt susapnavau ir visai nelbogai turėtų atrodyt..
Gal kas turit kokių idėjų, kaip mažą vonios kambarį visualiai padidinti [be didelio veidrodžio]?

evagel parašė:
Visur yra rizika bet nereikia apie tai galvoti

Aš irgi taip manau. Reikia kažkuom užsiimti ir tas negeras mintis šalin nukreipti.

Sofija užjaučiu, stiprybės

1

Mariia

A❤️ 6 m. 7 mėn.

A❤️ 10 m. 10 mėn.

2015.04.04 12:07 (prieš 11 m.)

Sofija1000 parašė:
O mano džiaugsmas nėštumu pasibaigė vakar iš ryto, gydytojos kabinete išgirdus, kad vaisius nebesivysto nuo 8 sav., nors turėtų būti 10sav... nežinau ar vakarykštė …

Užjauciu as pati turejau persileidima 7 savaite gulejau ligoninej ir ivyko :/ verkiau diena ir nakti bet gydytoja paaiskino kad taip buvo lemta net sirdutes negirdejau :/ va dabar esu ir vel nescia irgi galvojau o jei nepastosiu o jei ir vel taip atsitiks o gal visai neturesiu vaiku :/ dabar kaip einu pas ginekologe arba echo daryt bijau drebu nes galvoju kad bloga zinia pasakys :| Linkiu sekmes tikiuosi viskas bus gerai jums su sventem :oro-buckis:

2015.04.04 13:22 (prieš 11 m.)

Sveikos, jungiuosi prie jūsų Vakar turėjau antrąjį susitikimą su pilvuko gyventoju. Pirmasis buvo, kai gulėjau ligoninėje su gresiančiu persileidimu 6 savaičių. Tai mano pirmasis nėštumas, tad ko tik neprisigalvojau. Ėjau siaubingai bijodama išgirsti ką nors blogo, nes jau kokios 3 savaitės, kai simptomai labai aprimo, baigėsi pykinimai ir atsirado nugaros apačios skausmai, kad net sunku vaikščioti, rakina vieną koją. Galvojau, kad tikrai bus kažkas negerai. Pasiėmiau kartu ir vyrą, tai kai pamatėme, kas vyksta pilvuke, negalėjom atsidžiaugti Nenuorama vaikiukas juda, vartosi, mojuoja, kad net sunku buvo gydytojai tinkamas pozas sugaudyti Tai dabar pagaliau jaučiuosi atsipalaidavusi ir besidžiaugianti nėštumu Šiandien mums prasidėjo antrasis trimestras

3
2015.04.04 14:35 (prieš 11 m.)

Sofija,užuojauta, deja neretai moteriai tenka patirti tą persileidimą. Tik nelabai suprantu tą negatyvą, "ar jūs negirdėjote, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi"Kam čia šitie žodžiai,kam čia gąsdinti ir taip dabar visos jautrios.Kas nori planuoja, perka, svajoja....kitos visko bijo ir net gulėdamas lovoj persileidžia....bus kaip turi būti.... sėkmės ir daugiau pozityvumo!

11