Nekenčiu savo sesers

2 3 5 Kitas »

agara123

2024.08.24 13:37 (prieš 1 m.)

Pradedu suprasti, jog dėl sesers man reikės psichologų pagalbos. Situacija tokia, kad nebuvo niekad ypatingo ryšio su seserimi. Dabar laukiuosi, matyt hormonai dar labiau "groja" ir dėl to ne tai, kad nenoriu turėti jokių reikalų su ja, bet ir jaučiu, kad aš tiesiog jos nekenčiu. Nieko kažko konkrečiai blogo ji man nepadarius, bet tiesiog... nežinau kaip paaiškinti... Ar aš viena tokia bloga sesuo ar man su galva negerai? Net gėda kažkam atvirauti apie savo tokius jausmus.

Kapibara

Trečias 1 m. 10 mėn.

Antras 11 m. 8 mėn.

Pirmas 13 m. 11 mėn.

2024.08.24 13:58 (prieš 1 m.)

Manau, kad butinai kreipkites i psichologa, jis pades atsakyti i klausimus ir susidelioti mintis. Gyventi su neapykanta ypac siuo jautriu gyvenimo momentu tikrai nera gerai.

agara123

2024.08.24 14:15 (prieš 1 m.)

Kapibara parašė:
Manau, kad butinai kreipkites i psichologa, jis pades atsakyti i klausimus ir susidelioti mintis. Gyventi su neapykanta ypac siuo jautriu gyvenimo momentu tikrai ne…

Aš jau senai blogai jaučiausi dėl tokių savo jausmų ir svarsčiau apie pagalbą, bet, kad šiuo laikotarpiu taip paūmės - net ne pagalvojau.

gvyn.eira

1 m. 10 mėn.

4 m. 11 mėn.

2024.08.24 14:37 (prieš 1 m.)

agara123 parašė:
Aš jau senai blogai jaučiausi dėl tokių savo jausmų ir svarsčiau apie pagalbą, bet, kad šiuo laikotarpiu taip paūmės - net ne pagalvojau.

O gal tai issaukia pavydas del kazko?

agara123

2024.08.24 15:02 (prieš 1 m.)

gvyn.eira parašė:
O gal tai issaukia pavydas del kazko?

Na kaip ir neturiu ko pavydėti, nenoriu labai išsiplėsti, bet ji nemažai vyresnė, nieko neturi. Gal mane labiausiai erzina jos lengvabūdiškumas, visiškai nereikia niekuom rūpintis, kai nieko neturiu tai nieko ir nereikia, nežinau net kaip apibūdinti. Ji gyvena su tėvais, mama viską už ją padaro.

1

avietuke

T. 8 m. 9 mėn.

V. 15 m.

T. 16 m.

2024.08.24 15:24 (prieš 1 m.)

agara123 parašė:
Na kaip ir neturiu ko pavydėti, nenoriu labai išsiplėsti, bet ji nemažai vyresnė, nieko neturi. Gal mane labiausiai erzina jos lengvabūdiškumas, visiškai nereikia n…

Tai tiesiog Jūsų pavydas.

Kiekvienas pasirenka kaip jam gyventi ir kaip jam gerai. Jūsų sesei gerai taip, mamai taip pat. Tai neturėtų Jūsų tas jaudinti. Kad ir ką besajytumėt Jūs tiesiog pavydit jai tokio jos gyvenimo ir tiek.

Bet kaip ir minėjau kiekvienas gyvena kaip jam tinka

Dangyra

11 mėn. 3 sav.

4 m. 9 mėn.

2024.08.24 15:45 (prieš 1 m.)

avietuke parašė:
Tai tiesiog Jūsų pavydas.

Koks puikus, konkretus ir tikslus komentaras.

agara123

2024.08.24 15:49 (prieš 1 m.)

avietuke parašė:
Tai tiesiog Jūsų pavydas.

Dėl pasirinkimo aš sutinku, kiekvienas mes pasirenkame kaip mums atrodo geriau. Bet gal mane nervuoja, kad jeigu mes kažko imames, ji niekada neatlieka savo dalies, čia kalbant apie viską, pradedant kažkokią pagalbą tėvams ir baigiant smulkmenomis iš vaikystės.

Ir tokio gyvenimo kaip jos, na nežinau ar kas galėtų pavydėti.

1

Dangyra

11 mėn. 3 sav.

4 m. 9 mėn.

2024.08.24 15:56 (prieš 1 m.)

agara123 parašė:
Dėl pasirinkimo aš sutinku, kiekvienas mes pasirenkame kaip mums atrodo geriau. Bet gal mane nervuoja, kad jeigu mes kažko imames, ji niekada neatlieka savo dalies,…

Tai nepradėkite bendrų veiklų. Čia kaip skųstis, kad n-tą kartą lipu ant grėblio ir vis tas pats rezultatas.

Pavydite gal net tėvų meilės. Vaikas, likęs namuose, gauna daugiau dėmesio iš tėvų negu tas, kuris išlėkė sukti savo lizdo ir kurti savo šeimos.

Lemonation

30 sav., liko 73 d.

Gabrielė 1 m. 1 mėn.

Milda 12 m. 5 mėn.

2024.08.24 16:07 (prieš 1 m.)

agara123 parašė:
Na kaip ir neturiu ko pavydėti, nenoriu labai išsiplėsti, bet ji nemažai vyresnė, nieko neturi. Gal mane labiausiai erzina jos lengvabūdiškumas, visiškai nereikia n…

turiu IDENTIŠKĄ istoriją 🙂 pradirbau situaciją su psichologe. Atėjus taip ir sakiau "aš nekenčiu jos". Sesė 11m vyresnė. Narsicistinio būdo ir su "nuskriausto vaiko" sindromu. Visi aplink kalti, ji viską žino geriau už kitus. Visą gyvenimą visus mokina kaip gyventi. Rezultatas? 4 santuoka, du vaikai, svetimoj šalį, nekokiose santykiuose.
Po darbo su psichologe, tiesiog nuo jos atsiribojau. Užblokavau. Nors ir rimtas paskutinis konfliktas tam padėjo. Bet neturiu absoliučiai jokio ryšio, ir man jo netrūksta. Aš paleidau betkokią sąsają su ja. Mama panašiai, nors mama pergyvena labiau..nu nes mamos, to nepakeisi..
Tai nėra jokia gėda, rad nepergyvenkit. Čia kaip turėt alkoholiką tėvą ir priverstinai su juo bendrauti, nors viskas kas sieja - toksiška praeitis ir tik toksiški pokalbiai. Nėra nieko blogo atsiriboti ir nutraukti betkokį bendravimą.