TV
Fatiga parašė:
Jau seniai pas mus problemos su kisimuisi i gyvenima. Vyras tai priimdavo kaip "patarimus", man tai atrodo, kad kisimasis. Isvis skaudziausia, kad su manim anyta sneka vienaip, o uz nugaros kitaip. Kad kotletus tik sunui kepa, tai jau seniai apsipratau, ir ismokau islaikyt diplomatiskus santykius. Seniau kaip tikra zemaite - kas nepatinka ar patinka, sakau tiesiai sviesiai.O dabar tai pradejo aiskint vyrui, kad man nereikia vaziuot i UK. Perverte beveik visus mano zodzius savaip, pradejo mane kaltint vyrui, kad as bloga klinika pasirinkau (Mazyli Kaune), kad nedaviau pinigu gyd, todel prasta prieziura ir t.t. (as atmeciau jos staigu pasirupinima pazystamu daktaru...). zodziu, viska, ka buvau kalbejus pries keleta dienu, isverte savaip. Kalba mano vyras, o as savo ausim patiket negaliu.
Kitaip as augus, kitaip aukleta - visada galejau issakyti seimoj savo nuomone, buvau lygiavertis narys. O cia eilini syki teko buti ta, kuri negerbia vyresniu ir t.t. vien uz tai, kad as turiu savo nuomone ir nepuolu vykdyt ju pasakymu. Gi 28 metai, ne piemenka, nuo 16 atskirai gyvenu nuo tevu, visada savimi pasirupindavau visur, na tik pinigeliais ne.
Sunku, kai taip yra. Ne karta kalbeta su vyru, ne karta verkta. Ne per seniausiai nutarem, kad musu seima yra jis ir as, darysim savo seimos modeli, ir vel viskas is naujo. As suprantu, tevai patarti nori, ir tikrai turi teise. Bet su protu, o ne nuolat zyziant ir manipuliuojant sunaus jausmais. Ir skyrybomis pas mus kvepejo, praktiskai del to.
Vaziuoju gyvent pas savo mama, o vyrui (vyrui, ne man!) sako - arba anytra, arba mociute gali pasiimt atostogas, kad man padet! Pradejau juoktis - sakau, kad as pati tai ne prie ko sitam reikale
Atsiprasau, kad uzkroviau savo emocijas cia forume
Bet manau, kad ne man vienai sitaip einasi, tokia jau buna marciu dalia.
oj fatiga, uzjauciu ir suprantu :), maniski ne kas kitas kaip jo motina bande iteigti,kad net vaikelis ne jo :), tiesa,jis motina gina,kad cia ne jos buvo mintis,bet as jauciau nuvykusi pas juos,kad vis tik jos. 
Gal grubiai nuskambes,bet kartais reik perzengt save ir biski nubrezti ribas,nes daznai kol leidi tol taip ir vyksta.Dabar ir taip yra kuo uzsiimti, leliukas arteja,tai geriausia pamirsti visas anytas ir skirti demesi sau,teciui ir pilvukui
as tai jau visai nakti nebegaliu pakrutet taip sunku vartytis ir gana skausmynga ,bet ka padarysi .Norejau paklaust ar jau pas ka nors pilvelis pakrites nes man pakrito sendien zemyn ir va galvoju dabar ar neperanksti 
Noretusi vaikeli i pasauli pakviest naturaliai, bet norisi ir savo akytes pasaugot, ir taip sunkiai matau 
Gal kuri susiduret su sia problema ir ka nors skaitinejot?
)
Pasiemiau recepta, galvoju, kita sav, nuvaziuosiu i Klp ir ten pasitarsiu, gal neverta tu zvakuciu kist. 
