Gimle parašė:
Aš. Vaikui jau 2,5 mėn., bet abu su vyru išvargę, sakyčiau poros santykių klausimu net atitolę kažkiek. Toks jausmas, kad viską suvalgo tėvų vaidmuo. Kaip ir supran…
Ok, aš su vienu vaiku ir dviem šunim irgi jėgų tam neturiu, nors turim namų tvarkytoją kartą per dvi savaites (tai vonios ir wc nereik valyt), robotuką,kuris grindis siurbia ir valo, maistą dažnai iš kažkur užsisakom išsinešimui. Bet vistiek kalnas reikalų. Kartais nuo sofos nepakyli,kol pamaitini, atrūgini, tada užmiega, vos pasijudini - verkia,tai ir lieki ant sofos🙈 o jei ne ant sofos, vos spėji skalbinius uždėt, tuoj žiūrėk verkia. Ok,tada ištrauki skalbinius, sulankstyt nespėji, vėl reik dėmesio🙈 kažkaip nežinau, ar aš čia slabakas, ar kaip,bet energijos daug užima visa kita,bet tikrai ne meilės rodymas vyrui🙈😁 mes jau buvom kartą "atnaujinę veiklą"😁 bet malonumo kažkaip mažai🙈 neišeina man atsipalaiduot ir sausa viskas, ir pojūtis nelabai. Bet tikiuos,kad čia laikinas pojūtis ir kai nuovargio bus mažiau,kažkaip pavyks daugiau vienas kitam dėmesio duoti. Gal pavyks kokį kartą kitą susiorganizuot "night out" su vyru 🙂 aišku, reiks ir auklę dar kažkaip atrast iš kažkur tai valandai kitai. Tik va,galvoju,kaip reiks patikėti savo tokį turtą svetimam žmogui,tai neįsivaizduoju🙈 tėvai mūsų abiejų kituose miestuose gyvena,tai tikrai pagalba bus samdyta. Bet nežinau,ar egzistuoja toks žmogus,kad iškart įtiktų tokiai paslaugai samdyt🙈
O šiandien aš turėjau emocinį nukrypimą kažkokį🙈išėjom su vyru pasivaikščiot vieni,be vaiko, kol seneliai prižiūrėjo mažylę, ir kaip jūs galvojat,ką aš dariau? O gi verkiau🙈🙈🙈 plakiau save už tai,kad vaikui nesakau "myliu"🙈skundžiaus vyrui,kad esu negera mama,nes man nesigauna imt ir mažylei,kurią tikrai myliu, sakyt "myliu". Ot problemą radau😁bet va užėjo kažkoks kaltės jausmas,kad kažką blogai darau ir daryk tu ką nori. Aišku, išsakiau savo mintis,pasikalbėjom abudu,ir nurimau. Suprantu,kad jei nemylėčiau,gi nesijaudinčiau dėl to. Ir suprantu,kad matyt sakysiu "myliu", kai biški daugiau ji supras. Dabar pagrinde guguojam ir tiek. Ir po to dar skundžiaus, kad aš kartais susinervinu, kai po valandos naktį vėl reik maitint. Taip pykau,kad ginaš mama ir vaiko poreikiai turi būt pirmoj vietoj. O aš dar sugebu susinervint,kad VĖĖĖL reik maitint,nors ką tik valgė ir jau ir užmigt spėjo. Ojoj.. įsivaizduojat, supykau,kad žmogus esu or iš nuovargio supykstu. Žodžiu, jei kas pergyvenat dėl savo emocijų, tai aš jungiuos kartu. Neįsivaizdavau,kokie amerikietiški kalneliai gali būt motinystėj. O dar tik du mėnesiai😁🙈 tai nežinau,ko čia dar toliau laukt. Ir tikiuos aš čia ne viena su tokiais keistais minčių vingiais. Biški ramiau žinant,kad ir kažkas kitas dėl tokių niekų kala save prie sienos🙈