2015.12.09 10:42 (prieš 10 m.)
pirmojo savo stebukliuko laukėm lygiai du metus
sulaukėm visai netikėtai, kaip buvau prardusi viltį ir "padėjusi kryžių" visiems nėštumo testams (kadangi labai nereguliarus ciklas, tai keletą dienų vėluojant mmm darydava testą... "gal jau..." ir kaip eilinį kartą testas parodydavo neigiamą, eilinį kartą apraudojau mmm... sakau gana, pjauk, bet testų daugiau nedarysiu. ir ką galvojat? kitą mėnesį vėl vėluoja, tik savijauta kiek kitokia, ne tai kad bloga, bet kitokia... pasidariau testą, ir
)
šiam mano džiaugsmui už savaitės bus šeši metukai
vaikiukas auga sveikas ir gražus, bet jau seniai žinojau, kad noriu bent dviejų vaikeliu, tarp kurių būtų kuo mažesnis metų skirtumas, todėl praėjus vos pusmečiui nustojom saugotis... niko neskaičiavau, nesekiau jokių ovuliacijų ir pan. tiesiog gyvenom ramų šeimyninį gyvenimą, apsuptą miela rutina. aišku, lovos reikalai nebebuvo tokie dažni kaip tik susituokus (reikia rasti būdų pabėgti nuo mažiuko
)bet per savaitę bent 2-3 kartus pavykdavo... tikėjausi, kad antras
gali užtrukti, kaip ir broliukas, bet... 5 metai ir tuštuma...
aišku, džiaugiesi ką turi, ir mes džiaugemės pirmagimiu, guosdami, kad gana ir vieno vaikiuko, bet širdelė taip nori antro...