Sveikutės.
Nesilankiau temoj bene savaitę, o jūs per tą laiką net 300 žinučių parašėt, nu ir pavarot. Belekiek skaitymo.
O mums štai jau suėjo mėnuo. Keistas jausmas. Atrodo, tiek mažai, bet kartu ir atrodo, jog jis visuomet su mumis buvo. Ir kaip mes be jo gyvent galėjom?
Nieko gudraus jums turbūt nepasakysiu, bet jei leisite, noriu pasidalinti mėnesio pastebėjimais, pamąstymais ir patirtimis.
* Vieni peikia, kiti giria, bet Sudocrem mums užgydė ir iššutimus, ir paraudimus. Dabar kūdikio užpakaliukas švelnus kaip kūdikio užpakaliukas.
* Nosytei plauti - izotoninis vanduo Tonimer. Patogus naudojimui antgalis. Mums pasiteisino.
* Sebamed prausiklis - labai patiko. Švelnus ir taipogi padėjo išspręsti odos problemas.
* Testavom sauskelnes. Išbandėm Toujours (iš Lidl), Pampers, Pampers Premium Care, Bambo, Happy ir Huggies. Labiausiai patiko Pampers Premium ir Huggies, kiti taip per vidurį. Bambo neva ekologiškos, bet kietos kaip fanera. Įdomu būtų išbandyt lenkiškas, japoniškų nebandysim. Šiaip jau nuo antros savaitės naudojam 2 dydį, nes ir didesnį plotą nugaros uždengia, ir daugiau vietos svarbiausiems organams.
* Čiulptuką sėkmingai panaudoti pavyko 3 kartus.
* Nupirkom BabyBjorn gultuką. Sėkmingai panaudoti pavyko 4 kartus. Nepatinka jis jam, nei jame gulėt, nei suptis, galbūt dar per mažas. Po kol kas vis dar pripažįsta tik horizontalią kūno padėtį. Jei su laiku taip ir nepavyks prisijaukinti, tai pinigai išmesti į balą. Užtad ir nemėgstu pasiduoti visokioms madoms.
* Vežimas ir grynas oras yra geriausi draugai. Dar nebuvo dienos, kad nebūtume kur išėję ar išvažiavę. Ir eglutes aplankėm, ir įžiebime buvom, ir kurortuose vaikštinėjom.
* Rūbelių per daug nebūna, bet būna tikrai per mažai. Tikėjausi išsiversti su nedideliu kiekiu rūbelių, galvodama, jog tiesiog dažniau skalbsiu. Aha, taip ir buvo. Teko rūbelių pirkti papildomai.
* Kas pamenat, kas nepamenat, kažkada buvau uždavus klausimą, ar kūdikis gali užsimesti sau kaldrą ant galvos ir uždusti, Tąsyk kai kam mano klausimas pasirodė juokingas, nes neva tai yra neįmanoma. Tai va. Paguldau šiąnakt vaiką į lovytę, visą spurdantį ir judantį (nes miegas tik silpniems), užkloju iki pusės ir nueinu iki wc, atsigert vandens ir pan. Po kelių minučių grįžtu - nėr mano vaiko. O gi tas mano vaikas visas po kaldra pasikavojęs. Taigi, šis dalykas įmanomas, bet ar įmanoma tokiu atveju uždusti, nenorėčiau to sužinoti iš praktikos.
* Kartais pabūti bloga mama yra gerai. Gal net sveika. Kai vaikas įsirėkia ir jau neberandu priežasties kodėl, o visi raminimo būdai išbandyti ir niekas nepadeda, tiesiog paguldau jį lovelėn ir leidžiu rėkti. Po 3-5 minučių ateina tyla. Pirma nusiramina, paskui užmiega. Taigi, 5 minutės sąžinės graužaties, jog galbūt esu bloga mama, kad nemoku nuraminti vaiko ir leidžiu jam rėkti, dėl ko visokie psichologai ir vaikų specialistai imtųsi rautis sau plaukus nuo galvos, nes nu kaip šitaip galima, neatsiliepti į vaiko fiziologinius ir visokius kitokius poreikius, traumuojama psichika, užaugs psichopatu ir t.t. Tai tegul eina šikt visos tos bevaikės senmergės vaikų auginimo specialistės... Ir štai po tokios minties net ir aš nusiraminu.