TV
Sveiki,
Tikiuos, sukūriau temą tame skyriuje kuriam ir priklauso... Mūsų šeima, tiksliau sakant, mano tėvų šeima, tikrai ne kaip šeima-nes tėvai kenkia mano interesams ir taip pat sau gadinasi sveikatą. Esmė tokia, kad mano brolis, vyras trisdešimtmetis, sėdi jiems ant sprando nedirbdamas, tiktai išgėrinėja, tūsinasi su draugais, nieko namie nepadeda, su tėvais šiurkštus ir grubus. Aš esu padariusi karjerą, gerai uždirbu, bet nebegaliu žiūrėti į brolį, tad penktadienį vos ne pareikalavau tėvų, kad arba tegu liepia jam dirbti, arba meta lauk į gatvę. Tėvai, nors jis jiems didžiausia našta, labai įsiuto, pasakė, jog alkoholizmas yra liga, o jis ligonis, tad jie jo negali nelaimėj apleist. Taip pat jie nesutinka parduoti ir savo buto bei padalinti mums, abiem vaikams, po lygiai, kol tebėra gyvi, nors turi namą, kurį nuomoja, ir galėtų keltis ten... Nes atseit vargšas brolis, išėjęs gyvent vienas, be jų tiesiog paskęs. Pareiškė, jog paliks mums abierm, o mes jau galėsim nors negyvai užsitampyt po teismus ir perkąst vienas kitam gerkles, jei nepavyks susitart dėl dalybų.
Kaip jie taip drįsta man kaišioti pagalius į ratus? Kodėl jie labiau myli tą, kuris kaip parazitas prie jų prikibęs ir dar keikia paskutiniais žodžiais, o mane ignoruoja? Juk jei jis nemokės komunalinių, tą daryti teks man. Tėvai sakė, jog po jų mirties pasirūpinti broliu yra mano pareiga, nes nebebus kam, bet aš nenoriu, man tai kainuos, o jis ir nevertas jokios pagalbos. Paaiškinkit, kodėl jie negali brolio išvaryti jau dabar už visą jiems sukeltą skausmą ir įžeidinėjimus? Jūs savo vaikams irgi taip vergautumėt, kojas bučiuotumėt? Aš ne- jei mano vaikas užaugs kaip mano brolis, nutrauksiu bet kokius ryšius ir pamiršiu, kad išvis gimdžiau.
nes paskui išmest prašys 
