2015.05.26 14:34 (prieš 11 m.)
indreje parašė:
As manau kiek laiko skiri savo vaikui, kiek demesio rodai, toks ir buna rysys
mano berniukas dar mazas, bet mano rysys su juo yra stipresnis, nei su teciu ir zona…
po pirmo berniuko gimimo to ka jaučiu dabar tikrai nejaučiau va kaip jus sakot pasvajodavau va sekanti bus mano mergaitė džiaugiausi viskuo kiekviena vaiko šypsenėle kiekvienu susiraukimu net prikakoti pampersai kvepėjo... buvau tikrai pamišus dėl jo viska dariau kad tik jam butu gerai kad tik jis augtu sveikas ir laimingas praėjsu menesiui po pirmojo jo gimtadienio sūnus patyre sunkia traumą 2,5men praleidom ligoninej ir dar po to gydymas truko ilga laika, sustojo visa raida ligu buvo del traumos labai daug ta laikotarpi iki jo antrojo gimtadienio mes daugiau buvom ligoninej nei namuose... ištisinės ligos... kovojau už sūnų dariau viską kad tik jis greičiau pasveiktų kad tik jam būtų gerai, prieš pat jo trečiaji gimtadieni pagimdžiau antra sūnų, jo po jo gimimo kaip ir po pirmo vaiko nors ir gime laiku teko ilgokai ligoninej pagulėti iš ligonines išėjom tik po geru dvieju sav po sav vel i ligonine, po to po visokias reabilitacijas ir t.t. ir viska dariau su meile viska aukojau dėl vaikų nieko nesamdžiau atsisakiau visko pradedant baliu su draugais baigiant kava su kaimyne, išmokau masažuoti vaikus išmokau kinezeterapijos pratimsu kaip atlikti teisingai kad vaikui padėčiau, ir dar visa ta laika neapleidau primagimio... mano primagimis budamas 3,5metu jau pilnai mokejo sudeti ir atimti skaičius iki 100.
kiek mamu gali tuo pasigirti? susitvarkem su antrojo brolio problemom atrodė kad iš visko iš lipom atrodė kad mūsų problemos buvo tik laikinos, atrodė kad viskas jau praeityje, pasiruošimas svajonės ieškojimui ir didelės maldos kad pagaliau atsiūstų man dukrytę... gavau du pagaliuksu nėštumo teste ir ilgą gulimą režimą... dažnus ekoskopus ir vis kartojimą taip tai dukra taip tai ji... likus maždaug nepilnam menesiui iki gimdymo pasake gydytojas (to gydtojo kaip ekokopuotojo reputacija nekokia) kad ten ne mergaitė o berniukas... man didelis stresas dėl to kilo... aš tolaiu gulimam režime aš toliau nebežinau kaip i ati reaguoti ir kaip su tuo gyventi, aš juk laukiau jos o ne jo. gimdymas komplikuotas ne man o vel vaikui... vel ilgas pogimdyvinis laikotarpis ligoninej vaikas ilgai reanimacijoj išgulėjo... aš kantriai kas tris valandas ejau i reanimaciaj jo maitinti... paskui kitam skyriui kantriai su juo buvau ir mokiausi jį mylėti, bet meilė tai kurios vel laukiau yra stipri ir ji niekur nedingsta, visi kas kada nors ka nors mylėjo žino kaip sunku pamiršti meilę... kaip sunku susitaikyti su netektim... deja tuo laikotarpiu aš vėl išgyvenau ta pati kaip ir tada kai persileidu su dukryte... išgyvenau ta pati jausmą kaip buvo pikta... kad 21sav gimė lelyte ir jos niekas negelbėjo kaip ji mano glėbyje dvi valandas merdėjo o po to turejau su atsisveikinti ir net palaidoti neleido nes tuo laiku gime vaikai nera LR pileičiai jei sveria mažiau nei 500gr... tokia mano istorija...
užuojautos man nereik man reik supratingumo, man reik akd kuri nors yrodytu kaip iš tikro jai gera auginti tris berniukus... yrodykit kad pačios esat tikrai laimingos juos augindamos