2012.12.17 23:00 (prieš 13 m.)
Gimdziau ir as cia.. Nieko gero negaliu pasakyti...
Mano istorija prasidejo taip: atvaziavome su vyru penktadieni nakti,durys uzrakintos, skambinome, skambinome, kol atejo uzsimiegojusi moteriske. Buvo baisiai nepatenkinta,kad ja pakeleme. Na, liepe ji atsinesti daiktus ir ejome pildyti dokumentus.. Kol pildeme ji man vis aiskino, kad man nera saremiu ir mazdaug ka as cia veikiu. Pradejo vos ne rekti ant manes, tai kodel as negimdau ten kur lankiausi pas gin. (lankiausi Mazylyje), sako 'pinigu paprase?
Klause ko blaskausi per visas ligonines, nes dar gulejau KMUK. Jau buvau susinervinus,maniau, apsisuksiu ir vaziuosiu kitur, bet kazkaip praejo..
Uzpilde dok, palydejo i gimdykla ir tada jau su sypsena (kaip bebutu keista) palinkejo sekmes. Paskui atejo akuseres tikrino ir pan. 6 val ryto nuleido vandenis, jokiu eepidiuru nedare nors ir prasiau.. Na, gimdymas sklandus, 11,45 jau turejau savo leliuka rankose.
Persikrausteme i palata.. Naujagimiu sk.prieziura baisi. Nei rupinasi,nei paklausia ar viskas gerai. O juk pirmas leliukas, abu su vyru zali..
Na, praleidome tas tris dienas ligonineje gryzome namo..
Pati kazkaip gerai jauciausi,maitinau leliuka, viskas ok, jau beveik nebekraujavau.. bet lygiai savaite po gimdymo pradejau gabalais kraujuoti..labai issigandau,lekeme su vyru i 2lig. ten pamacius mane daktare net dok.nepilde is kart i operacine, pati soke, nesuprantu kas daros, kodel cia taip vyksta..narkoze,operacija...
Pasirodo, buvo likes didziulis gabalas placentos..buciau nesuskubejus vaziuot, buciau nebepamacius daugiau savo leliuko. Labai daug nukraujavau, svarste apie kraujo perpylima, bet siaip ne taip atsigavau. Pragulejau virs savaites ligoninej.. Didelis aciu, daktarei kuri mane operavo ir dare viska kaip tik galejo geriausiai. Dabar pas ja ir toliau lankausi...