Rakolina parašė:
Norėčiau prisidėti jos pilnas kišenes.Prisikimšti rankinę.Šiek tiek pasislėpti komodos stalčiuje ir rūbų lentynose.Saugiai,,užsukti"trijų litrų stiklainyje.Bent būčiau rami,kad turiu atsargų,jei vieną dieną imčiau ir jos pritrūkčiau.Niekada nežinai,kada baigsis kantrybė.Gal šįvakar,kai kovodama su iš nuovargio limpančiomis akimis septinta kartą iš eilės bandysiu užmigdyt dukrytę,o ji žvali atsisėda ir juokiasi.Gal šiąnakt,kai įsiprašys į mūsų lova ir iki ryto bandys pabėgti iš lovos.O gal ryte,kai pilna burną grikių košės,,išpurkš''ant tavęs.Tačiau net jei kniurza nenuraminamai valandą,tris,penkias ir norisi griebti,smarkai papurtyti ir sukaukti,,Kas yra?''žodžiai lieka neišsakyti.Imi mažę,į glėbį,švelniai priglaudi prie savęs,,Nurimk''-sakai tyliai,Niekas nė neįtartų,kiek šiuose žodžiuose savitvardos.Atrodo,esu su vaiku,betgi myntys klaidžioja kažkur kitur.Kartais tikrai sunku būti,,čia ir dabar''gyventi įvykiais,kurie nutinka smėlio dėžėje.kartais taip gerai deliojasi mintys...
Kaip cia graziai parasyta











