Taniusa ir Vederic,
mano vyras dirba, tiesa, Lietuvoje. Bet retai būna namie
neštumo pradžioje kažkaip nelabai jautėsi, o dabar...kuo nėštumas didyn, tuo man sunkiau būti vienai. Sunku ne fiziškai, o psichologiškai. Esu dirbanti (nėštumo ir gimdymo atostogų neimsiu), laikas kaip ir "užsimuša" greičiau, bet...sunkiausia tai, kad ryte pabundi viena, iš namų į darbą išeini viena, iš darbo pareini - vėl namai tušti. Negaliu sakyti, kas esu visiškai viena, juk yra mažylis
kuris nuolat primena apie save judesiukais
Tiesiog kai vyras namie - jaučiuosi saugesnė, ramesnė. Norisi to bendravimo, šilumos, rūpesčio, apkabinimų. Negaliu sakyti, kad neskambina. Skambina, bet tai ne tas pats
Iš viso to ir kyla liūdesys, visokios bjaurios mintys ir pan.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
- Augu sąmoningai





