Sveikos mamytės
,
Įdomią temą čia užvedėt apie butus ir namus, pasisakysiu ir aš
Mes jau 4 metus gyvenam savo bute, aišku pirkom su paskola, mokam kiekvieną mėnesį laaaaaabai didelius pinigus bankui, nes pataikėm pirkti kaip tik kai kainos buvo sukilusios
Na bet nepasakyčiau, kad gailimės. Butas nemažas, naujos statybos, šviesus labai. Įsirengėm viską naujai, tai dažnai iš visokių atostogų kaimuose grįžus net malonu namie būti
Labai norėtųsi namo, bet greitu metu tikrai neplanuojam, statysim nebent kai dar vieną vaiką turėsim ir pritrūks labai vietos. Pagrinde namo poreikis pasireiškia vasarą, bet kai geri orai visada varom į buvusią mano senelių sodybą prie ežero, taip kad visai gerai mums kol kas


visai i darba nenoriuuuu
Dirbu nuo pat 18-os metu vos baigus vidurine, ir jau noreciau poilsio , zinau kad grizus i sita darba nieko gero nelaukia, labai daug permainu ivyko
ir bijau net gryzt
gerai, kad sudare salygas dirbti is namu ir i ofisa reikedavo tik tuomet, kai kazka reikdavo pavaduot, nesusitvarkydavo su darbo kruviais ir sestadieniais. Bet siaip siurpas nueina, kai prisimenu. Pastoviai kabodavau ant skypo, nes toks darbas, jog direktore paraso ir as staigiai ta pacia minute turiu padaryt ka sako, nes kitaip aplenks konkurentai, budavo, kad uzduoda kruva darbo iki tam tikros valandos, Urte guli salia ant lovos, o as mintyse meldziuosiu, kad tik nepradetu verkti, nes nezinau kaip viska reiktu suspet





