2017.02.03 10:06 (prieš 9 m.)
Mūsų panelė irgi maždaug iki metų buvo baisus rajūnas, pradėdavo verkti kai išgirsdavo kad š aukšas jau į dugną barška, nes tai reiškė, kad košė jau tuoj baigsis, visi stebėjosi kur jai tiek telpa, nors ji visada buvo normalaus svorio, netgi mažiau svėrė nei turėtų, nes be galo judri. O aš giliai širdyje visda nujaučiau, kad nesitęs taip ilgai, paaugs ir baigsis šitas džiaugsmas (nors tada irgi neatrodė labai gerai, nes buvo neįmanoma, ji atrodė kad valgytų bet ką ir visą parą), bet nemaniau, kad bus toks ryškus pasikeitimas, pastaruoju metu ji netgi pradėjo isterikuoti, jeigu duodu ne grūdinę košę arba kažką skanaus kaip jogurtą, džiūvėsius, o gavus kitokį maistą ji jo net neragauja, tiesiog isteriškai stumia lėkštę ir rėkia, na o jei kiek geresnės nuotaikos tai tiesiog viską numeta šuniui, kuriam dabar aukso laikai
o kas blogiausia šį nėštumą mane pykina, aš gaminu gaminu vos besilaikydama o ji vat su savo protestais tiesiog mane žudo... bet pradėjau su ja kovoti, jei nevalgo atimu ir padedu ją ant žemės, aišku tada dar labiau klykia, bet išsiklykia ir nurimsta, tai galiausiai po kelių valandų kada jau alkis matyt ima viršų pati jau matau eina prie to maisto, tikiu kad tai tik toks etapas ir jį reikia pragyvent, tik kartais jau rankos svyra, bet kaip matau čia tikrai ne viena vargsta su panašiom problemomis