Taigi mano gimdymo istorija 
Turėjau konkrečių lūkesčių savo gimdymui, daug domėjausi, šviečiau vyrą, susiradau dulą, akušerę ir vyliaus, kad turėsiu gražų kuo mažiau traumuojantį prisiminimą..
Artėjo termino laikas 06.08 ir prieš pat vidurnaktį mažas ėmė smarkiai kuistis pilve, skaudžiai vis pakrapštinėdamas. Kitaip ir intensyviau nei ankščiau, ir akurat prieš pat 12 val. ėmė tekėti vandenys. Šokas,panika, apsiraminom..iki 2 nakties įvairiu intensyvumu tekėjo skaidrus skystis ir prasidėjo kaip man atrodo paruošiamieji (nestiprus maudimas kaip mm) Taip iki ryto susijaudinus prasivarčiau lovoje, tada atsikėlėm, papusryčiavom, susitvarkėm, patapiau, žodžiu, neskubant ir nelabai progresuojant veiklai apie 16 val. buvom ligoninėj kur mane apžiūrėjo ir O! Vandenys nenutekėję, 3 cm, kaklelis kietas, negimdau :/ Tai kas ten buvo jei ne vandenys.. Kaip suprantu paskatino kažkokia žele, pakrapštė ir išleido namo KELIOM DIENOM. Ir nuo to momento pradėjo riest sąrėmiukai, kad jau einant ir sustot ir prakvėpuot reikėjo. Na jo..keliom dienom sakot? 
Liepiau vyrui atkimšti tą atsipalaidavimo šampaną, aš JAU jo nusipelniau ir atseit nuėjom miegoti..
Tik to aš jau nebegalėjau padaryti, iki 1 nakties prasivarčiau su nemenkais skausmais, atsikėliau ir nuėjau į 2 a. sąrėmiauti. Visas spinteles nuramsčiau, klubais lingavau, kamuolį kankinau iki 3 nakties kai vyras prisijungė. Vėliau su jo pagalba ir didele dušo bei vonios nauda sąrėmiams stiprėjant dar labiau, intervalams esant 3-4-5 min jau baubiau ant viso buto ir balkono (įdomu kaip kaimynams patiko) Viskas, nebegaliu, kviečiam dulą ir į ligoninę Važiuojam per rytinius kamščius, aš gale apsikabinus atlošą klūpiu, dula masažuoja nugarą ir užkalbinėja dantį
Apie 8 ryto jau gimdykloj po komentarų (tai ką gal namie norėjot pagimdyt) O aš svajojau kuo ilgiau namie išsąrėmiaut ir kai pasakė, kad pilna vandenų tai ko gi ne.. Žodžiu aš ant stalo, sako: vandenų nėra ir 3 cm kaklelis. Kąąąąą?? Tie patys 3???? Viskas, ate natūralizme, duokit epidūrą! Kad šiandien pagimdysiu žodžiai jau nebeguodžia, nes jei tik 3 dabar, tai koks jausmelis bus finale?? Susitariam pradėti nuo nuskausminamųjų į užpakalį, kad galėčiau šiek tiek nusnūsti, nes 2 naktys be miego varo į graudulingą neviltį.. Tai pamiegu tarpuose tarp sarėmių, bet jiem atėjus vistiek suriečia nežmoniškai, spaudžiu vyro ranką, dula trina nugarą Praėjus kelioms val. ir pasibaigus vaistų poveikiui visai žvali pašoku, sakau reikia dušą išmėgint. Dula tuo tarpu pietaut. Ok. Akušerė klausia ar neina skausmas į strėnas, - ne. Tik palendu po dušu, žiūriu dar ir kaip jau eina, lipu sienom ten, noriu stuuumt ir negaliu patikėt. Vyras išbėga pagalbos, ropščiuos ant lovos ir sako jau, pilnas atsidarymas 12 val. PAGALIAU! Sušoko pilnas personalas aplink stalą: vyras, akušerė su kuria tarėmės, bet turėjo seminarą ir tik į stūmimą atlėkė, akušerė su gydytoja ir dula vos spėjus grįžt iš nepavykusių pietų.
Išstūmiau per pusvalandį, kadangi pasirinkau plyšti, gydytoja patarė pralaukti kelis sarėmius, kad mažiukas gražiau išslinktų takais. Sarėmių pralaukimas - baisiau nei stūmimas, pasirodė tikra kankynė, o stūmimas - keistas, bet labai įdomus jausmas. Visai patiko Kristijonas gimė 12.30 su tuo palengvėjimu, kurį ir įsivaizdavau. 10/10
Reziume: Kaip minėjo dula - gimdos kaklelis - gyvas organizmas ir gal po skaudžios pirmos apžiūros sustresavau ir susitraukė iki 3 cm atvykus gimdyt, nes sakė pagal vaizdą kaip važiavom į ligoninę ir sąrėmių intensyvumą, tikrai turėjo būt daugiau atsivėrę..Na o jei ir nebuvo, tai per 4 val atsivėrė pilnai be skatinimo.
Vyras buvo fantastiškas, be jo būtų buvę gerokai liūdniau..Be dulos nebūčiau tiek kentėjusi ir rinkusis epidūrą.
Personalas irgi puikus, galvojau reiks prašyt dalykų, o jie pamatę, kad mes šiek tiek natūralistai, patys klausinėjo ir siūlė variantus.
Gimdymu esu labai atenkinta, galvoju, jei nebūčiau buvus tokia pavargus, gal nebūčiau taip išskydus su tuo epidūru, bet who knows
Vaikas
nors norejau bent iki 6men, bet kai taaaip gera, kai ji prisiglaudzia, rankytes uzdeda, tai noris kuo ilgiau. 
aisku, dar nezinau, kaip bus, nes rugseji man sesija prasideda, tai gal teks praleist, gal teks pientraukiu darbuotis 
vis ranka judini, imi ka ir atkreipi demesi i pirsta - "o, geras, vestuvinis ziedas!" 
