Apie patį gymdymą

2 3 5 50 88 91 Kitas »

2010.07.29 21:56 (prieš 15 m.)

Mielos mamytes, pasidalinkite savo emocijomis iš ankstesnių gimdymų
Kaip viskas prasidėjo? Kokios mintys sukosi Jusu galvoje? Ką išdarinėjo leliukas Jusų pilvelyje paskutinę dieną? Kokie prisiminimai apie gydytojus? Ir kokia pirmoji mintis Jum šovė į galva tik pagimdžius? Kaip tėvelis laikėsi?
2010.08.04 23:29 (prieš 15 m.)

TaTka parašė:
Mielos mamytes, pasidalinkite savo emocijomis iš ankstesnių gimdymų
Kaip viskas prasidėjo? Kokios mintys sukosi Jusu galvoje? Ką išdarinėjo leliukas Jusų pilvelyje paskutinę dieną? Kokie prisiminimai apie gydytojus? Ir kokia pirmoji mintis Jum šovė į galva tik pagimdžius? Kaip tėvelis laikėsi?

sveikos mamytes as pati esu dvieju vaiku mama abu vaikelius gimdziausi pas gydytoja vilutiene :thumb:gimdymai buvo labai lengvi tiesiog linkiu busimom mamytem atsipalaiduot ir visada viskas bus gerai

1
2010.08.07 22:56 (prieš 15 m.)

TaTka parašė:
Mielos mamytes, pasidalinkite savo emocijomis iš ankstesnių gimdymų
Kaip viskas prasidėjo? Kokios mintys sukosi Jusu galvoje? Ką išdarinėjo leliukas Jusų pilvelyje paskutinę dieną? Kokie prisiminimai apie gydytojus? Ir kokia pirmoji mintis Jum šovė į galva tik pagimdžius? Kaip tėvelis laikėsi?

Nesenai pagimdziau antraji savo vaikeli. Gimdymo terminas buvo praejes pries 3 dienas, todel tikejausi kiekviena minute zenklu, o tada diena pasirode gleives, nakti - pilvo maudimas. 4 val. nakties jau buvau P.Mazylio gimdymo namuose, o 7 ryto gime sunus. Abu vaikelius gimdziau su epiduriniu nuskausminimu, todel abu gimdymai buvo be dideliu kanciu...
2010.08.07 23:57 (prieš 15 m.)

2009 rugpjūčio 3 d. kažkur apie pirmą nakties pajutau neaiškius skausmus, nesupratau, kas dedas. Vėliau vis dažniau pradėjau eit į toletą, nors beveik nieko nebepadariau. Gulėjau ant šono kažko laukdama, tik "kliukt" kažkas pilvelyje. Tada atsirado periodiški skausmiukai, bet silpni silpni. Vėl ėjau į tuoletą, keli lašeliai per koją nuvarvėjo. Stoviu ir galvoju: jau ar dar ne? Pažadinau vyrą ir apie antrą nakties jau buvo GN. Mus priėmė užsimiegojusi, bet labai šauni ir juokinga seselė, pas kurią prastovėjom bepildydami popierius apie val. Bet linksmai. Atėjusi gydytoja netikėjo, jog man jau pradžai, tačiau paguldžius ant kėdės išgirdau srovelės tekėjimą. Gydytoja pasakė, jog viskas prasideda, nutekėjo vandenys, bet kaklelis vos vos prasidaręs, tad gimdysiu dar negreit. Mane nuvedė į gimdyklą. Maniškį išleidom namo iki 07 ryto, nes užgarantavo, jog iki tada tikrai nepagimdysiu. O sarėmiai vis stiprėjo. Apie 6 ryto jie jau buvo gana dažni ir stiprūs. Gydytoja nuvedė echoskopuot. "Vandenų nulis, vaikučio padėtis puiki, bet kaklelis nesidaro". Parvedė ir iškar pristatė lašelinę su skatinamaisiais. Labai "šaunus" dalykėlis. Trys sarėmiai į penkias minutes ir tikrai nemenki. Atvažiavo mano mylimasis ir vargšiukui teko stebėt mano sarėmių kentėjimus.Net verkė vienu momentu. Bet be jo būtų man buvę kur kas sunkiau. Jis mane masažavo, glostė, vedžiojo. Tai va. Taip ir daviausi aš su tais sarėmiais. Net nesupratau, kaip tas laikas taip praėjo. Apie 11 val. į GN privažiavo gimdyvių. Budinti daktarė nebespėjo lakstyt per palatas. O aš daviausi su tais sarėmiais ir gasdinau kitas būsimas mamytes, nes tik viena buvau tokia, kuri ištisas valandas laikas nuo laiko šukčiojo: "O Dievulėliau, vajėtau vajėtau ir pan." Jūs net neįsivaizduojat, kaip aš nuo tos kažkur 11 val. viltingai žiūrėjau į tą gimdymo kėdę, vis atsisukdavau ir taip ant jos norėjau. O daktarė užsuka ir sako: "o, jau girdžiu, geras sarėmiukas, tuoj tuoj, dar puse valandikės ir jau eisim gimdyt". Ir išbėga pas kitas gimdančias. po penkiolikos minučių ateina ir vėl tą patį sako. Po trečio karto, jau lėtai lėtai dar pajuokaudama leptelėjau: "jus man meluojat, jau trečią kartą taip sakot". Niu bet teko vėl laukt. Bet aš kad ir nemiegojus daugiau nei parą (nes dieną nemiegojau, o prieš prasidedančius sarėmius dar ir nebuvau užmigus), pradėjau net gudraut, tyčia garsiau riktelėdavau per sarėmius, kad tik greičiau mane gimdyt vestų :D. Na, ką apie 12:30 jau vedė ir mane. Vos užlipau ant tos išsvajotos kėdės, nes visų blogiausia buvo, kad aš tų jėgų nebelabai turėjau. Vos atsigulus dingo sarėmiai (čia psichologinė reakcija), vėl kažkokią lašinę pastatė ir tada prasidėjo. "Stumk stumk stumk stumk". Per pirmą stumimą net atsijungus iš to nuovargio buvau kelioms sekundėms. Atsikvošėjus išsigandau, jog aš čia gimdau, o tipo miegu ir nieko nedarau :D, nors gydytoja to net nepajuto. Pagimdžiau super lengvai ir iš po tų srėmių, atrodo, jog visai be skausmo. Šiaip gal baisiai ši istorija atrodo, bet man ji visai nebaisi. prisimenu, kaip nuotikį, dažnai su maniškiu pasijuokiam, prisimenam, bet visi tie skausmai labai greitai pasimiršta. Nenusivyliau daktarais, neplyšau, manau, kad buvau prižiūrėta kaip reikiant, tik, kad tas atvėjis kiek sudėtingesnis. Bet šiaip svarbiausia nebijot, pozityviai nusiteikt ir viskas bus gerai

9

Dodeda

Didelis 15 m. 4 mėn.

Didesnis 20 m. 8 mėn.

Didžiausias 23 m. 10 mėn.

2010.08.09 12:16 (prieš 15 m.)

Pasigimdžiau du be jokių nuskausminimų ir labai greitai - laimės kūdikis. Pirmąjį - per tris valandas - gydytojo komentaras - o, tau tik gimdyt ir gimdyt... , nors kaip užėjo sąrėmiai naktį - pagal gydytojo paliepimą tipo turėjau būti manie ir laukti reguliarių, bet vyras sakė - jokių laukimų, važiuojam, nes pati nesupratau kas kaip man atrodė kad tie sąrėmiai visada hahaha.
Antrąjį - per 1,5 val., spėjom nuvažiuoti... Kol biurokratai užpildė - rūkom nerūko, geriam negeriam, kuo sirgę ir taip toliau - beveik ir pagimdžiau...
O trečiajį vyras sako - pati manie pasigimdysi :D, nespėsim ir nuvažiuoti.

Abudu mano vaikinai mane naktį kėlė. Labai praverčia vyro parama gimdyme - kas gi po gimdymo šokolado plytelę į burną įdės... :yummy: , kas už rankos palaikys, paglostys - tikrai negydytoja...

emiliukas

15 m. 4 mėn.

17 m. 2 mėn.

2010.08.12 20:01 (prieš 15 m.)

As pries pirmaji gimdyma nezmoniskai bijojau, nes neisivaizdavau kaip viskas bus. Nors ir labai vaikiuko norejau, bet gimdymo baime buvo dar didesne. Tik nezinau ko labiau bijojau - skausmu ar kad galiu nesugebe pagimdyt... :4u: na bet galiausiai viskas pasirode ne taip baisu kaip isivaizdavau. Saremiai prasidejo 4 val nakties, vandenys nenubego, tik eilini karta naki uzsimaniau i wc, tik pareinant i lova pajauciau nemalonius skausmelius pilvo apacioj. Atsiguliau pasiemiau laikrodi ir ziurau...kartosis ar ne. Guliu pasimetus ir galvoju, negi jau pabaiga :blush: pusvalandi pakenktejau, tada keliu vyra, sakau vezk i ligonine. Tas kai soko is lovos issigandes, ziuri i mane ir saukia greiciau greiciau, nespesim. Dabar prisimine abu is sito epizodo juokiames. :thumb: Atsikelus issimaudziau, uzvalgiau ir 7 val buvom ligoninej. Na o ten kaip priklauso visos proceduros, uzpilde dokumentus, apziurejo ir pagulde i palata. Prasidejo laukimas kol atsidarys kaklelis ir bandymai palengvint skausmus. Tik buvo beda, kad jis neskubejo atsidarinet ir taipogi prireike skatinamuju. O po ju jau prasidejo aktyvi veikla, su gerokai didesniais skausmais, akusere jau nesitrauke ir per valanda gime mano mergaite. Nuo pirmuju saremiu mano gimdymas truko 12 val., atrodo daug, bet ten laikas praejo nejucia. Nezinau kaip kitom, bet man sunkiausia buvo paskutine gimdymo stadija - stumimas, nes kazkaip man niekas nesigavo jau net gydytoja sake, kad jei per kita stumima nepavyks, teks imtis kokiu drastisku priemoniu. Turbut sitie zodziai mane isgasdino ir dar is kazkur jegu atsirado, ir po poros min mergaite jau rekavo Vyras visa laika buvo kartu, tik labai nusivyles, kad negalejo niekuo padet. Jis labai aktyviai mokesi masazus daryt, bet tuo metu man nesinorejo kad man nugara liestu, nes atrode kad net pridejus ranka labiau skauda...tai vargsas tik be zado ir bejegis salia visa laika prastovejo. Bet man to uzteko :wub: Jis pirmas mergaite pamate ir asara isspaude :4u:
Nors buvo ir sunku, jau valanda po gimdymo vyrui sakiau, kad jeigu taip tai is kart ir antra galeciau gimdyt, bet vyras sake, leisk man atsigaut :thumb:
Na dar pamirsau kad teko kirpt nors gerai susiuvo, bet nemalonuma toj vietoj jauciau koki pusmeti...

Dodeda

Didelis 15 m. 4 mėn.

Didesnis 20 m. 8 mėn.

Didžiausias 23 m. 10 mėn.

2010.08.13 15:00 (prieš 15 m.)

Būna visko. Mani su pirmuoju sarėmiai prasidėjo 4 val ryte,ir aš jau negulėjau - ėjau ratu, vyras sako: važiuojam,o aš nea,nes gydytojas sakė pabūt namie kokia valandėlę... vyras sako - nieko nežinau, važiuojam, ir...7 ryto jau turėjom sūnų

2010.09.01 14:41 (prieš 15 m.)

na man jau buvo praejus savaite po numatytos gimdymo datos, pirmadieni turejau vaziuot i ligonine, skatint, bet sestadienio nakti prasidejo skausmai, pirmais pagalvojau gal parengiamieji, nes paskutiniu metu visada jie kartodavosi, bet kai negalejau jau uzmikti, pamaniau, kad jau laikas pazadinau vyra, bet jis visai neskubejo, nuo 5val ryto dar pragulejom lovoj, paziurejom telika, nepatogu buvo i ligonine belstis taip anksti apie 7val. nuejau nusipraisiau, susiruosem ir ant 8 val. buvom ligoninej, aisku tada keitesi pamaina, kol sulaukem kol kas ateis... patikrino mane, bet kaklelis tebuvo atsidares 1.5cm..nusivyliau..nes skausmas buvo jau nusibodes pasiule vaziuot namo, bet as nesutikau, tai pagulde i gimdykla, nes tuscios buvo..aparatas jokiu saremiu nefiksavo..o skausmas nezmoniskas...akuseres vaiksto ir ziuri i mane kaip i kvaistelejusia..galvojo, kad apsimetineju, kol pagaliau patikrine pamate, kad mano pusle plokscia, tada dirbtinai nuleido vandenis..prakentejau dar kazkur iki 16:30..bet paskiau pasidaviau ir paprasiau nuskausminamuju..tada buvo taip gera ir lengva...na o 18:40 gime mano mergyte, stumti taip pat nelabai gerai sekes, bet kazkaip gavos buvom su vyru tokie laimingi, verkem pasikukciodami is laimes...laukiu nesulaukiu dar vienos laimes, gimsiancios pavasari

4
2010.11.08 00:39 (prieš 15 m.)

bijau...