Apie patį gymdymą

41. 

    

    2010.12.01 14:21 (prieš 15 m.)

    na ir as pasipasakosiu kaip man sekesi gimdyti pries 4.5 menesio
    kai laukiausi,kazkaip negalvojau apie ta diena kaip cia kas bus kai reikes gimdyti ir ar labai skaudes,ateis laikas ir viska isgyvensiu...
    na ir liepos 11d 4 val.ryte(terminas gimdyti buvo liepos 12 d.) pabudau nuo nedidelio maudimo pilvo apacioj,pagalvojau gal nieko baisaus,uzmigau...po pusvaladzio vel pabundu nuo to neryskaus skausmelio,jau galvoju kazkas ne taip cia,na visdar pasnaudziu,isgulejau lovoj iki 7 val .vyras pabudo,klausia: kas yra? o as jam: man taip atrodo kad jau man prasideda..ramiai sau atsikelem,nes jau anu negalejau uzmigti,papusryciavom,skausmas nepraeina,tik pradeda dazneti..11.30,saremiai jau kas 7 min. sakau vaziuojam..pasiemem daigtus,ir isvarem.klinikose paziurejo vaiko tonusus ir girdziu sako:galite ateiti paiimti gimdyve... vaje,pagalvojau,pagaliau ta diena atejo...bet galvojau kad ji niekada nesibaigs...saremiai daznejo,skausmingesni,vyras visas perbales vaiksto paskui mane,nezino kuom padeti,as ir ant kamuolio linguoju,ir kamuoli i dusa nusinesiau,kad tik kuo greiciau mano stebuklelis isvystu pasauli..as jau sienom laipau nuo skausmu sakau leiskit man epidura,o ji man:viskas brangioji tavo kaklelis prasiveres 7cm,jau per velu(iki 7 cm dar leidzia)na galvoju tada kaip nors kad tik viskas greiciau baigtusi,darem su vyru pritupimus,ir tada tie zodziai:gulkis eisim gimdyti nusvito man viskas :Pagaliau .. buvo 21 val jau guliu ant stalo vadinamo,stumiu,kvepuoju,jegu jau nebera...vyras su skuduriuku veja daro kad tik man butu lengviau,o man taip nera jau jegu..sako jau mazai liko..as dar stengiuosi,is kazkur atsirado natras kvepavimas,ir staiga isgirstam verksma... viskas... mes su vyru zliumbem is dziaugsmo,tie skausmai ta pacia akimirka dingo kai tik stebuklelis isvydo pasauli..nera nieko nuostabesnio,stengiausi ir kankinausi tiek valandu del savo mazosios Patricijos... zinau gal cia tas gimdymas toks kaip ir daugeliui ,nieko atrodo ypatingo,tiesiog labai norejosi pasipasakoti ir tiek... busimos mamytes visos pagide ir jus pagimdysit,viskas bus gerai ir nereikia perdaug galvoti kaip kas ten bus,ateis ta diena,o ji tikrai ateis,ir isbandysit naujus potyrius savo gyveninuomes sekmes ir stiprybes visoms

    3
42. 

    

    2010.12.01 18:20 (prieš 15 m.)

    man atrodo jau ,kad mano diena arteja! kad ji jau cia visai pat .. nes einu gana daznai i tualeta ir ne taip ,kad po kelis lasus padaryciau bet po nemezai slapinuosi ,o vandens ne perdaugiausiai geriu paskutiniu metu .. ir tustintis noras pakilo .. o kakzur skaiciau ,kad artejant gimdymui nestuke netenka svorio 1-2kg nes pasalina skysciu nemazai ir pn
43. @kvietkelis@

    

    

    Saulutė 15 m. 3 mėn.

    Mėnuliukas 22 m. 2 mėn.

    

    2010.12.01 20:40 (prieš 15 m.)

    7starfish parašė:
    man atrodo jau ,kad mano diena arteja! kad ji jau cia visai pat .. nes einu gana daznai i tualeta ir ne taip ,kad po kelis lasus padaryciau bet po nemezai slapinuosi ,o vandens ne perdaugiausiai geriu paskutiniu metu .. ir tustintis noras pakilo .. o kakzur skaiciau ,kad artejant gimdymui nestuke netenka svorio 1-2kg nes pasalina skysciu nemazai ir pn

    Tai gerai, jau sulauksi savojo stebuklelio as ir laukiu, ir bijau
44. 

    

    2010.12.01 21:37 (prieš 15 m.)

    kvietkelis mazas parašė:
    Tai gerai, jau sulauksi savojo stebuklelio as ir laukiu, ir bijau

    zinok as irgi bijau ,bet tuo paciu ir labai laukiu
45. @kvietkelis@

    

    

    Saulutė 15 m. 3 mėn.

    Mėnuliukas 22 m. 2 mėn.

    

    2010.12.02 08:18 (prieš 15 m.)

    Matyt visos bijo. O tau dar pirmagimis, tai visai...Bet
46. 

    

    2010.12.02 19:50 (prieš 15 m.)

    ggerda parašė:
    na ir as pasipasakosiu kaip man sekesi gimdyti pries 4.5 menesio
    kai laukiausi,kazkaip negalvojau apie ta diena kaip cia kas bus kai reikes gimdyti ir ar labai skaudes,ateis laikas ir viska isgyvensiu...
    na ir liepos 11d 4 val.ryte(terminas gimdyti buvo liepos 12 d.) pabudau nuo nedidelio maudimo pilvo apacioj,pagalvojau gal nieko baisaus,uzmigau...po pusvaladzio vel pabundu nuo to neryskaus skausmelio,jau galvoju kazkas ne taip cia,na visdar pasnaudziu,isgulejau lovoj iki 7 val .vyras pabudo,klausia: kas yra? o as jam: man taip atrodo kad jau man prasideda..ramiai sau atsikelem,nes jau anu negalejau uzmigti,papusryciavom,skausmas nepraeina,tik pradeda dazneti..11.30,saremiai jau kas 7 min. sakau vaziuojam..pasiemem daigtus,ir isvarem.klinikose paziurejo vaiko tonusus ir girdziu sako:galite ateiti paiimti gimdyve... vaje,pagalvojau,pagaliau ta diena atejo...bet galvojau kad ji niekada nesibaigs...saremiai daznejo,skausmingesni,vyras visas perbales vaiksto paskui mane,nezino kuom padeti,as ir ant kamuolio linguoju,ir kamuoli i dusa nusinesiau,kad tik kuo greiciau mano stebuklelis isvystu pasauli..as jau sienom laipau nuo skausmu sakau leiskit man epidura,o ji man:viskas brangioji tavo kaklelis prasiveres 7cm,jau per velu(iki 7 cm dar leidzia)na galvoju tada kaip nors kad tik viskas greiciau baigtusi,darem su vyru pritupimus,ir tada tie zodziai:gulkis eisim gimdyti nusvito man viskas :Pagaliau .. buvo 21 val jau guliu ant stalo vadinamo,stumiu,kvepuoju,jegu jau nebera...vyras su skuduriuku veja daro kad tik man butu lengviau,o man taip nera jau jegu..sako jau mazai liko..as dar stengiuosi,is kazkur atsirado natras kvepavimas,ir staiga isgirstam verksma... viskas... mes su vyru zliumbem is dziaugsmo,tie skausmai ta pacia akimirka dingo kai tik stebuklelis isvydo pasauli..nera nieko nuostabesnio,stengiausi ir kankinausi tiek valandu del savo mazosios Patricijos... zinau gal cia tas gimdymas toks kaip ir daugeliui ,nieko atrodo ypatingo,tiesiog labai norejosi pasipasakoti ir tiek... busimos mamytes visos pagide ir jus pagimdysit,viskas bus gerai ir nereikia perdaug galvoti kaip kas ten bus,ateis ta diena,o ji tikrai ateis,ir isbandysit naujus potyrius savo gyveninuomes sekmes ir stiprybes visoms

    na va kaip smagiai ir jumi sulaukete savo vaikelio velyvi, bet dideli sveikinimai!!!!

    pasipasakosiu ir as mums jau daugiau nei savaite, tai galiu ramiai prisesti
    na man viskas isejo visai kitaip,nei tikejausi..
    dar kelios dienos buvo iki didziosios datos, tai ramiai sau su vyru miegot nuejom, jokiu ypatingu pozymiu nejauciau. vyras uzmigo, o as isijungus gera filma ziuriu sau lovoj... na ir nuo flmo vidurio pradedu jausti toki lengva kutenima kaip pries menesines- galvoju ir vel tie lengvi paruosiamieji bus. kutena kutena, o as i filma isijautus, jau tuoj filmas i pabaiga, galvoju atsigersiu. na ir atsisedu lovoj, o ten maza balute atsiranda po manim. ot, galvoju, kazkaip keistai. pajudu, o balute dideja... zadinu vyra likus 5 minutem iki filmo galo
    sakau, bega kazkas vyras paziuri, sako- o, kaip mazai mazai tai mazai, ale vandenys bega, o saremiu tai normaliu ner. sunerimau, rodos pamirsau viska, ka buvau skaicius. begu i dusa, o is manes vanduo kad liejasi, kad pilasi... nusiprausiu sau, apsirengiu, vyras isibudina.. na dar tik 24 val, nera labai velu. galvoju duse sau- ot, pasiseke, net nepajutau skausmu, o vandenys jau bega, tai tuoj ir pagimdysiu tokia ramybe apime, kai pagalvojau, kad tuoj isvysiu savo angeleli
    atvykstam i klinikas, o ten mazyte pilvuku eilute, laukiam pakeliui visi mano drabuziai permirko- nebuvau pasiruosus tokiam galingam skysciu tekejimui, ex...
    laukiam apziuros, o saremiai stipreja... jau nuo keliones pradzios, kai tik pajutau stipresni skausmeli, jie iskart kas 5 min uzeidavo. taigi, laukiam apziuros, galvoju tuoj tuoj ir kai vandenys nubegs uz poros val pagimdysiu.
    apziuri mane, pasirodo, nieko doro... dar tik pati pradzia ir kaklelis ne kiek neprasiveres, o vadenys nubego va cia ir nesmagu pasidare, nes namo atgal neisleidzia- gali vaikeliui but nekas be vandens, o iki finalo dar daaaaug valandu. paguldo mane gimdykloj, vyras salia, ramu, laukiam, ziurim ka turim... skausmas lengvas dar, stipreja, bet kazkaip tas noras isvysti vaikeli viska uzgozia. na ir po keliu valandu paaiskeja, kad neskuba mano kaklelis vertis, labai letai juda, o vandenu neber, gali pakenkti vaikeliui, todel nusprendzia mane skatinti... o sito as labiausiai ir nenorejau, nes sitie vaistukai skaudina labiau ir dar pririsa su laseline prie lovos... nei stot, nei sest, nei vaiksciot... juk labai nesmagu kentet, kai tik gulet gali. vargai vargeliai, bet viska galima istvert. bent as taip galvojau. na lasino lasino ir vis letai juda tas kaklelis, dar lasina. laukem laukem, kvepavom, kalbejom... visko buvo. jau idienojo, akys merkias(jegu neber, nes miego nebuvo), skausmas didelis. nusprendem nusiskausminti. narkotiku neemiau- sakau noriu blaiva galva but, tai epidura greit susiveikem ir suleido. na pora valandeliu turejau lengvesnius saremius, pailsejau, o atejus laikui ir gydytojai dar padejus kakleliui atsidaryti, baigus veikti vaistukams stumptelejom ir vaikelis gime!!!!
    emociju apsakyti negaliu... verkiau is dziaugsmo. tokios palaimos apsakyti ne nereikia, visos ja pajunta vyras neatsiliko...na po to dar buvo nelabumu, bet apie tai ner ko kalbet gimdymas truko daugiau nei 13 val...
    zodziu, gavos viskas tikrai ne taip, kaip norejau ir siek tiek griauziau save, kad teko skausmintis, kad negalejau isvaikscioti saremiu ir t.t. bet nelaikas apie tai galvot, kai vaikelis jau isvydo pasauli ir dziugina savo buvimu. sveika grazi dukryte- tai, ka turiu ant savo ranku
    o baime... bijoti juk normalu, bet tikrai nera taip baisu, kaip galima prisigalvoti jau planuojam antra vaikeli ir tikiuosi, kad gimdymas praeis sklandziu, be jokiu vaistu...
    visoms mamytems sveikinimai, o belaukiancioms kantrybes ir tikejimo. dovanokit savo meile tam mazam zmogeliukui ir jis tai ivertins.
    ex...

    rugile, o kaip jumi?... tikriausiai jau laikote savo stebukleli?
47. 

    

    2010.12.02 20:43 (prieš 15 m.)

    sveikutes mamytes,
    as cia paskaiciau jusu pasisakymus, ir tokiu juokingu buvo...tai nusprandziau ir pati pasisakyti...

    pirmiausia tai sveikinu, jau issiperejusias, o dar tebelaukiancioms linkiu stiprybes laukiant tos dienos...

    as gimdziau pirmagime pries 9 metus, bet viska labai gerai atsimenu...ir tikrai to skausmo nepamirsiu niekada...
    na kadangi jau pastojau, tai man mama visa nestuma ramino, ir sake kad visai neskauda, skausmas toks kaip per menesines, kita karta daugiau skauda kita karta maziau, na zodziu nebijojau visai... ko bijoti, jei nezinai kas tai...
    tai va mano mazyle turejo gimti rugpjucio 20 d. gydytoja dar leido 7 dienas vaikscioti...na nuvykstu as pas gydytoja po tu 7 d. ji mane apziuri ir sako, na ka jau GK atsidares 2 cm, kadangi vandenukas nenubeges, tai vaziuok namo ir kai jau uzeis reguliarus saremiai tada jau tiesiai i ligonine...o jei ne tai del visa ko israse rytui siuntima, tipo leis skatinamuosius...
    na visa nakti taip neramiai pramiegojau, nes laukiau to kazko...bet kaip nieko taip nieko...
    nu ka ryte jau i ligonine, nuvaziavom, apziurejo ir sako vyrui, be rytojaus vakaro nieko nebus.... gimdos kaklelis atsidarineja graziai, vaiko tonusiuku paklause, vandenukai nenubege... tai kadangi gimdykloj vietos buvo, tai pagulde tiesiai ten... tai as vyrui sakau, nu ka tu vaziuok, negi cia su manim sedesi dvi paras...tipo paskambinsiu kai jau viskas prasides...
    pamiegojau dar iki 13.00 val. taip miegas ime...na nera ko noret, nakti laukiau to kazko, tai uztai ir diena miegas ime..
    apie 13.30 atejo akusere ir uzdejo toki aparaciuka ant pilvo, kad vaikiuko tonusiukus girdet...o man dar vis nieko neskauda...
    klausau klausau as tu garsu ir man taip pradejo maust lygtai nugara, lygtai pilvuka... atejus akusere sako o jau saremiukai prasidejo, sako iki rytojaus ryto turetum pagimdyt...nu ka vyrui dar neskambinu...sakau pasuksiu vakare...
    jau apie 15 val. taip jau rimti tokie skausmeliai...atejo akusere sako na einam pasirodysim gydytojai, atsimenu kad reikejo per kolidoriu visa praeit...nueit tai dar nuejau...nuleido man tuos vandenukus, dar gydytoja pasake kad apie koki 18 val tureciau pagimdyt...na o tada jau prasidejo linksmoji dalis, as tik is gydytojos kabineto, ir psio, skausmas nezmoniskas, net paeit nebegaliu, tik dievo saukiuosi, ir roblom ejau (dabar tai juokas ima) ir ko tik nedariau, galvoju kad tik greiciau ta palata pasiekt, kad vyras atvaziuotu... per ta visa kolidioriu sliauziau, koki pusvalandi, siaip ne taip isliauziau i palata, ir verkiu kad man labai skauda, kad duokit man vaistu greiciau...jau nebesusipaisciau is to skausmo kad vyrui skambint, galvojau kad man tik vaistu duodu kas greiciau... na akusere jau matyt nebegalejo mano tu vergsmu klausytis, sako gulk i lova tuoj atnesiu vaistu, dar ji man padeda atsigulti, dar pries iseidama sako, pasirodyk, ir sako jau... taip ir nesupratau kas jau....atbego gydytoja, dar kazkas, o tada riksmai stumk stumk... dar zinau kad saremiai dingo, kadangi vaikiuko galvyte jau buvo islindusi, tai gydytoja paklode uzrisus ant mano pilvo pati isstume vaikiuka,nes as jau nebeturejau jegu...
    tai va 15.45 as jau ant savo krutines laikiau savo maze, sveikutele, su kreiva nosyte ... tai labai buvo gydytoja nustebus kaip cia taip greit...na o jau tada tik pranesiau vyrui kad gime dukryte...jis taip ir nesuprato kodel as jo nepakvieciau i gimdyma nors jam aiskinai, kad nebesuspejau...
    kaip ir viena mamyte sake, tas dziaugsmelis ant tavo krutines atperka visas kancias...

    kadangi dabar jau zinau kas tas gimdymas, tai bijau labai labai...nors vel mane mama bando ikalbeti kad nera taip baisu, kaip atrode...

    o toms kurios gimdo pirma karta, as tikrai sakau, NEBIJOKIT, juk jus nezinot dar kas tai yra...
    nes tikrai ne visoms taip baisu buna...
48. @kvietkelis@

    

    

    Saulutė 15 m. 3 mėn.

    Mėnuliukas 22 m. 2 mėn.

    

    2010.12.02 21:40 (prieš 15 m.)

    as skausmo kazkaip nebijau, arba ne..bijau ne paties skausmo, va taip. kazkaip norisi, kad viskas kudikiui butu gerai...
49. 

    

    2010.12.02 21:43 (prieš 15 m.)

    redutis parašė:
    sveikutes mamytes,
    as cia paskaiciau jusu pasisakymus, ir tokiu juokingu buvo...tai nusprandziau ir pati pasisakyti...

    pirmiausia tai sveikinu, jau issiperejusias, o dar tebelaukiancioms linkiu stiprybes laukiant tos dienos...

    as gimdziau pirmagime pries 9 metus, bet viska labai gerai atsimenu...ir tikrai to skausmo nepamirsiu niekada...

    na kadangi jau pastojau, tai man mama visa nestuma ramino, ir sake kad visai neskauda, skausmas toks kaip per menesines, kita karta daugiau skauda kita karta maziau, na zodziu nebijojau visai... ko bijoti, jei nezinai kas tai...
    tai va mano mazyle turejo gimti rugpjucio 20 d. gydytoja dar leido 7 dienas vaikscioti...na nuvykstu as pas gydytoja po tu 7 d. ji mane apziuri ir sako, na ka jau GK atsidares 2 cm, kadangi vandenukas nenubeges, tai vaziuok namo ir kai jau uzeis reguliarus saremiai tada jau tiesiai i ligonine...o jei ne tai del visa ko israse rytui siuntima, tipo leis skatinamuosius...
    na visa nakti taip neramiai pramiegojau, nes laukiau to kazko...bet kaip nieko taip nieko...
    nu ka ryte jau i ligonine, nuvaziavom, apziurejo ir sako vyrui, be rytojaus vakaro nieko nebus.... gimdos kaklelis atsidarineja graziai, vaiko tonusiuku paklause, vandenukai nenubege... tai kadangi gimdykloj vietos buvo, tai pagulde tiesiai ten... tai as vyrui sakau, nu ka tu vaziuok, negi cia su manim sedesi dvi paras...tipo paskambinsiu kai jau viskas prasides...
    pamiegojau dar iki 13.00 val. taip miegas ime...na nera ko noret, nakti laukiau to kazko, tai uztai ir diena miegas ime..
    apie 13.30 atejo akusere ir uzdejo toki aparaciuka ant pilvo, kad vaikiuko tonusiukus girdet...o man dar vis nieko neskauda...
    klausau klausau as tu garsu ir man taip pradejo maust lygtai nugara, lygtai pilvuka... atejus akusere sako o jau saremiukai prasidejo, sako iki rytojaus ryto turetum pagimdyt...nu ka vyrui dar neskambinu...sakau pasuksiu vakare...
    jau apie 15 val. taip jau rimti tokie skausmeliai...atejo akusere sako na einam pasirodysim gydytojai, atsimenu kad reikejo per kolidoriu visa praeit...nueit tai dar nuejau...nuleido man tuos vandenukus, dar gydytoja pasake kad apie koki 18 val tureciau pagimdyt...na o tada jau prasidejo linksmoji dalis, as tik is gydytojos kabineto, ir psio, skausmas nezmoniskas, net paeit nebegaliu, tik dievo saukiuosi, ir roblom ejau (dabar tai juokas ima) ir ko tik nedariau, galvoju kad tik greiciau ta palata pasiekt, kad vyras atvaziuotu... per ta visa kolidioriu sliauziau, koki pusvalandi, siaip ne taip isliauziau i palata, ir verkiu kad man labai skauda, kad duokit man vaistu greiciau...jau nebesusipaisciau is to skausmo kad vyrui skambint, galvojau kad man tik vaistu duodu kas greiciau... na akusere jau matyt nebegalejo mano tu vergsmu klausytis, sako gulk i lova tuoj atnesiu vaistu, dar ji man padeda atsigulti, dar pries iseidama sako, pasirodyk, ir sako jau... taip ir nesupratau kas jau....atbego gydytoja, dar kazkas, o tada riksmai stumk stumk... dar zinau kad saremiai dingo, kadangi vaikiuko galvyte jau buvo islindusi, tai gydytoja paklode uzrisus ant mano pilvo pati isstume vaikiuka,nes as jau nebeturejau jegu...
    tai va 15.45 as jau ant savo krutines laikiau savo maze, sveikutele, su kreiva nosyte ... tai labai buvo gydytoja nustebus kaip cia taip greit...na o jau tada tik pranesiau vyrui kad gime dukryte...jis taip ir nesuprato kodel as jo nepakvieciau i gimdyma nors jam aiskinai, kad nebesuspejau...
    kaip ir viena mamyte sake, tas dziaugsmelis ant tavo krutines atperka visas kancias...

    kadangi dabar jau zinau kas tas gimdymas, tai bijau labai labai...nors vel mane mama bando ikalbeti kad nera taip baisu, kaip atrode...

    o toms kurios gimdo pirma karta, as tikrai sakau, NEBIJOKIT, juk jus nezinot dar kas tai yra...
    nes tikrai ne visoms taip baisu buna...

    oho tai greitai tu cia susisukai,man tai gydytojei prognuozuoja gimdyma kita savaite jau ir bijau ir labai noriu!
50. rugile2

    

    

    Ugne 6 m. 11 mėn.

    Erikas 15 m. 4 mėn.

    

    2010.12.02 22:22 (prieš 15 m.)

    mi_mi parašė:
    na va kaip smagiai ir jumi sulaukete savo vaikelio velyvi, bet dideli sveikinimai!!!!

    pasipasakosiu ir as mums jau daugiau nei savaite, tai galiu ramiai prisesti
    na man viskas isejo visai kitaip,nei tikejausi..
    dar kelios dienos buvo iki didziosios datos, tai ramiai sau su vyru miegot nuejom, jokiu ypatingu pozymiu nejauciau. vyras uzmigo, o as isijungus gera filma ziuriu sau lovoj... na ir nuo flmo vidurio pradedu jausti toki lengva kutenima kaip pries menesines- galvoju ir vel tie lengvi paruosiamieji bus. kutena kutena, o as i filma isijautus, jau tuoj filmas i pabaiga, galvoju atsigersiu. na ir atsisedu lovoj, o ten maza balute atsiranda po manim. ot, galvoju, kazkaip keistai. pajudu, o balute dideja... zadinu vyra likus 5 minutem iki filmo galo
    sakau, bega kazkas vyras paziuri, sako- o, kaip mazai mazai tai mazai, ale vandenys bega, o saremiu tai normaliu ner. sunerimau, rodos pamirsau viska, ka buvau skaicius. begu i dusa, o is manes vanduo kad liejasi, kad pilasi... nusiprausiu sau, apsirengiu, vyras isibudina.. na dar tik 24 val, nera labai velu. galvoju duse sau- ot, pasiseke, net nepajutau skausmu, o vandenys jau bega, tai tuoj ir pagimdysiu tokia ramybe apime, kai pagalvojau, kad tuoj isvysiu savo angeleli
    atvykstam i klinikas, o ten mazyte pilvuku eilute, laukiam pakeliui visi mano drabuziai permirko- nebuvau pasiruosus tokiam galingam skysciu tekejimui, ex...
    laukiam apziuros, o saremiai stipreja... jau nuo keliones pradzios, kai tik pajutau stipresni skausmeli, jie iskart kas 5 min uzeidavo. taigi, laukiam apziuros, galvoju tuoj tuoj ir kai vandenys nubegs uz poros val pagimdysiu.
    apziuri mane, pasirodo, nieko doro... dar tik pati pradzia ir kaklelis ne kiek neprasiveres, o vadenys nubego va cia ir nesmagu pasidare, nes namo atgal neisleidzia- gali vaikeliui but nekas be vandens, o iki finalo dar daaaaug valandu. paguldo mane gimdykloj, vyras salia, ramu, laukiam, ziurim ka turim... skausmas lengvas dar, stipreja, bet kazkaip tas noras isvysti vaikeli viska uzgozia. na ir po keliu valandu paaiskeja, kad neskuba mano kaklelis vertis, labai letai juda, o vandenu neber, gali pakenkti vaikeliui, todel nusprendzia mane skatinti... o sito as labiausiai ir nenorejau, nes sitie vaistukai skaudina labiau ir dar pririsa su laseline prie lovos... nei stot, nei sest, nei vaiksciot... juk labai nesmagu kentet, kai tik gulet gali. vargai vargeliai, bet viska galima istvert. bent as taip galvojau. na lasino lasino ir vis letai juda tas kaklelis, dar lasina. laukem laukem, kvepavom, kalbejom... visko buvo. jau idienojo, akys merkias(jegu neber, nes miego nebuvo), skausmas didelis. nusprendem nusiskausminti. narkotiku neemiau- sakau noriu blaiva galva but, tai epidura greit susiveikem ir suleido. na pora valandeliu turejau lengvesnius saremius, pailsejau, o atejus laikui ir gydytojai dar padejus kakleliui atsidaryti, baigus veikti vaistukams stumptelejom ir vaikelis gime!!!!
    emociju apsakyti negaliu... verkiau is dziaugsmo. tokios palaimos apsakyti ne nereikia, visos ja pajunta vyras neatsiliko...na po to dar buvo nelabumu, bet apie tai ner ko kalbet gimdymas truko daugiau nei 13 val...
    zodziu, gavos viskas tikrai ne taip, kaip norejau ir siek tiek griauziau save, kad teko skausmintis, kad negalejau isvaikscioti saremiu ir t.t. bet nelaikas apie tai galvot, kai vaikelis jau isvydo pasauli ir dziugina savo buvimu. sveika grazi dukryte- tai, ka turiu ant savo ranku
    o baime... bijoti juk normalu, bet tikrai nera taip baisu, kaip galima prisigalvoti jau planuojam antra vaikeli ir tikiuosi, kad gimdymas praeis sklandziu, be jokiu vaistu...
    visoms mamytems sveikinimai, o belaukiancioms kantrybes ir tikejimo. dovanokit savo meile tam mazam zmogeliukui ir jis tai ivertins.
    ex...

    rugile, o kaip jumi?... tikriausiai jau laikote savo stebukleli?

    Na va kaip smagu jums labai dziaugiuosi uz jus,kad viskas praejo sklandziai,nors ir ne taip kaip norejot,bet svarbiausia,kad jau pagaliau galit dziaugtis savo angeleliu Kuo nuosirdziausi sveikinimai
    Na man jau praejo terminas,o as vis dar laukiu bent kokiu pirmuju gimdymo pozymiu,bet kolkas nieko nesulaukiu... o taip noriu greiciau savo leliu pamatyti.Bandau visaip skatinti,ir karstoj vonioj gulejau ir namus visus iskuopiau ir langus vakar isvaliau ir nieko kolkas..vis dar laukiu..keista,niekad netikejau kad kada nors taip lauksiu kad greiciau pradetu mane skaudet bent menkiausias skausmelis uzeina ir as jau issisiepiu iki ausu,nes galvoju kad saremiai prasideda na bet amzinai nescia nevaiksciosiu,ateis ir i mano kiema svente

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!