rugile2 parašė:
Aha,bet kuria diena,bet kuria minuteir as labai laukiu kad tik kuo greiciau susitikciau su savo angeleliu
as irgi labai bijojau ir taip pat buvau pikta nervuota,dar tuo labiau kad cia mano pirmasis nestumas,esu ir gimdysiu ne Lietuvoje ir dar plius su kalba turiu problemu,bet dabar dingo jau kazkur ta baime.niekur nedingsiu,nebusi juk nescia visa laika.jau kaip ir nusibodo man toki pilvuza nesioti.ne tiek kad nusibodo,bet per sunku jau,nei pasilenkt,nei batus uzsirist,nerangi tokia visa...zodziu jau labai noriu but nebepilvota,o pilvelio turini supuot ant ranku,tad jau nieko nebebijau
ir manau tu tikrai ne vienintele esi tokia,dauguma bijo gimdymo,bet po to pagimdo ir pasakoja kad visi skausmai uzsimirso kai pamate savo mazuosius kleckiukus.Taip kad nebijok,buk drasi,viskas bus gerai
galvok tik apie savo vaikeli ir nesinervuok,nes vaikiukas juk viska jaucia
ir paskaityk kaip mi_mi bande mane padrasinti ir kaip optimistiskai nusiteikus,o jai gi dar maziau liko nei man
gal geriau pasidarys
![]()
as taip oat ne lt esu ,bet kalba moku .. man tai ta pati problema su pasilenkimu ,sunku net koines uzsideti tai apstoviai susinervinu ,o manasis juokias is manes ,kad as tokia pikta kartais net ir paciai juokinga palieka is saves ir tokiu kvailu pykciu
as irgi labai bijojau ir taip pat buvau pikta nervuota,dar tuo labiau kad cia mano pirmasis nestumas,esu ir gimdysiu ne Lietuvoje ir dar plius su kalba turiu problemu,bet dabar dingo jau kazkur ta baime.niekur nedingsiu,nebusi juk nescia visa laika.jau kaip ir nusibodo man toki pilvuza nesioti.ne tiek kad nusibodo,bet per sunku jau,nei pasilenkt,nei batus uzsirist,nerangi tokia visa...zodziu jau labai noriu but nebepilvota,o pilvelio turini supuot ant ranku,tad jau nieko nebebijau






