2019.08.12 20:23 (prieš 7 m.)
Sveiki. Rasau, zinoma, su viltimi, kad viskas gali buti gerai, bet jau menesis nerandu sau vietos ir ramybes. Turime vieninteli ilgai laukta ir svajota suneli, jam 1.1 m. Fizine raida nepriekaistinga, sedeti, ropoti, vaikscioti pradejo laiku. Taciau vis dar nerodo nei ate, nei ploja rankytemis, nei i varda reaguoja, mama/tete sako, taciau tikriausiai tiesiog gaunasi toks garsu kratinys, kadangi neatrodo, kad kreiptusi butent i mus
siaip sunelis gudrus, kopijuoja mane, pvz bando valyti dulkes paemes skudureli, ar plaukucius sukuoti su sukomis. Akiu kontaktas menkas, kartais gali saukti 10 kartu, nepasiziures, taciau kartais ziuri- sypsosi. Pirstuku i dominancius daiktus beveik nerodo, nebent labai labai kazko nori, visa rankele link tos puses istiesia. Turejo musu mazasis sunkia kudikyste, gime su kreivakaklyste, ilgokai kankinomes kol susitvarkem, iki 6 men ir pilvuka skaudejo, zodziu buvo daug verkimo ir to etapo, kai kudikis tik valgo ir miega - nebuvo. Skaitant autizmo simptomus internete - diagnoze jau ir prisitaikeme, taciau taip nesinori tuo tiketi
uz keliu savaiciu eisime pas seimos daktare, kalbesimes kas mus neramina, ziuresim koks kelias musu lauks toliau. Visaip bandau save raminti - raida veluoja, nes kol kiti kudikiai jau mokesi pazinti pasauli, musiskis tik verke, skaudejo kakliuka/pilvuka. Bet tas akiu kontaktas kelia didziausia nerima. Ziurint i kitus vaikelius aiskiai matome, kad musiskis ziuri kitaip, taciau nera taip, kad visiskai nereaguoja. Taigi kur yra ta riba, tarp vaiko kitoniskumo ir problemos..?