Vabaliukas09 parašė:
Pasidomėkite ir žinokite jog gali,o jei nenori jog nebutu atsakyta tai nekomentuok ir nebus atsakyta.
Žvengiu balsu. Reaguočiau kitaip jei vaiko neturėčiau žymiai vyresnio už jūsiškę.
Vabaliukas09 parašė:
Pasidomėkite ir žinokite jog gali,o jei nenori jog nebutu atsakyta tai nekomentuok ir nebus atsakyta.
Žvengiu balsu. Reaguočiau kitaip jei vaiko neturėčiau žymiai vyresnio už jūsiškę.
Lūšiukė parašė:
Pagal jus, kai dukrai bus kokie 7-8 metai jau būsite įveikę paauglystės visas krizes 🤷♀️
Jus Supraksite viena karta jog jus kalbate apie kitus dalykus negu aš,aš suprnatu jog yra jausmai į kuriuos svarbu atsiliepti ir tai mes darome,bet yra atskira kategorija tai ožiai ir jus apie tai nekalbate ,kalbate apie jausmus apie poreikį į juos atsiliepti Bet nieko nekalbate apie ožius kai pradėsite kalbėti apie juos diskusija bus galima pratęsti nes kol kas mes tarpusavi nesusikalbame nes jus miegate tokį dalyką kaip isterija/ožiai .
Anaksunamun parašė:
Žvengiu balsu. Reaguočiau kitaip jei vaiko neturėčiau žymiai vyresnio už jūsiškę.
Jo jo vaiko amžius čia vaidina labai svarbu vaidmenį ,man irgi patarinėjo kai buvau nėščia jog vaikai skirtingi jog gali būt sunkus vaikas kuris nemiega kuris rekia ištisai aš visad sakiau jog jei atsiliepsi į visus vaiko poreikius nebus nes riek vaiką suprasti visos čia juokėsi sako nenusišnekėk dar neturi vaiko o šneki taip gimė vaikas ir viską ką sakiau pavyko igivendinti ir vėl man sako palauk kai paaugs o aš galiu pasakyt ir vėl jus klystate ,nes vaikis negimsta blogi tik blogas auklėjimas juos padaro blogais tokį šitie krenta parduotuvei kur laužo žaislus tai auklėjimo pasekmė ir vaikus reik auklėti ne tada kia jiem 5m o nuo mažumės jau dabar man pats laikas deri pamatus vaiko ateičiai jei juos sudesiu teisingai vaikas bus geras ,ir jau matau rezultatus .
O tu,vabaliuk,ar suvoki kad vaikai ne pagal vadovelius auga? Kad jie asmenybes,o ne robotukai,kaip rašo tavo skaitytuose straipsniuose,nors paskaitai kas tik tau idomu.
Čia tau ne molis,kad lipdai kaip nori ir darai pagal vadovelius ir t.t. po to amžinai ir būna,netinka pagal kreives,pagal vadoveli tipo ožiuojas ir viskas jau vadinies viską žinanačia mama.
Tavo vaikui tik metai,bet tau tik kažkoks durnas mokslinis straipsnis galvoj ir ginčytis iki pažaliavimo reikia,nes juk taip raše. Mes tipo vaikų neturim ir nežinom kaip būna.
Nieko per tave bent jau vitamino c gauni nuo juokio 😁
Vabaliukas09 parašė:
Jo jo vaiko amžius čia vaidina labai svarbu vaidmenį ,man irgi patarinėjo kai buvau nėščia jog vaikai skirtingi jog gali būt sunkus vaikas kuris nemiega kuris rekia…
Ai gal tu traukis į pavėsį su savo pezalionėm, kiek galima čia savo tiesas įrodinėti. Kas tave tokia ožka padarė? Prigimtis ar blogas auklėjimas? Užknisai rimtai
Vabaliukas09 parašė:
Jo jo vaiko amžius čia vaidina labai svarbu vaidmenį ,man irgi patarinėjo kai buvau nėščia jog vaikai skirtingi jog gali būt sunkus vaikas kuris nemiega kuris rekia…
Brangioji, jei jūsų nieks nesupranta - jūsų problema. Ką vadinate ožiais, jūs tik viena težinote, o tai, ką ožiais įvardija jūsų straipsniai, atsiranda antraisiais - trečiaisiais metais, o ne 6 mėnesių. Jei iki ketvirto vaiko gimtadienio isterijų nepatirsite - galėsite savimi didžiuotis ir knygą parašysite kaip vaikus auginti (tik pirma išmokite mintis dėstyti ir be klaidų rašyti). Mes tada girsimės draugėms, kad kažkada su ja mes forume rašinėjomės, netikėjome ja, o va pasirodo aiaiai kaip klydome. Gal net pelenais galvą barstysimės. O metų ir dviejų mėnesių vaikai pas visas angeliukai buvo.
Jei 2-3 metų vaikas isterikuoja, nereiškia, kad jis blogas. Mano sūnui dabar pusketvirtų ir geresnio vaiko nepažįstu. Žinoma, supyksta, tai ir įvardija. O buvo visko. Ne tiek isterijų, kiek neklusnumo ir išdykavimo, ribų bandymo.
Vabaliukas09 parašė:
Jo jo vaiko amžius čia vaidina labai svarbu vaidmenį ,man irgi patarinėjo kai buvau nėščia jog vaikai skirtingi jog gali būt sunkus vaikas kuris nemiega kuris rekia…
O kartais ne Ford knyga kaip maldaknyge naudojies "augindama"?
Vabaliukas09 parašė:
Jus Supraksite viena karta jog jus kalbate apie kitus dalykus negu aš,aš suprnatu jog yra jausmai į kuriuos svarbu atsiliepti ir tai mes darome,bet yra atskira kate…
Jums nekyla kokių dvejonių, kad niekas jūsų nesupranta? Ar taip gali būti, jūs teisi, tačiau niekas jums neprataria ir jums bando paaiškinti, kad jūs truputį klystate?
P.s. aš puikiai suprantu apie kokius 'ožius ' kalbate'. Tikrai suprantu ir mano vaikams jų buvę. Sakykim metinukas sugalvoja krist ant žemės, nes kažko neleidi ar neduodi. Esmė tame, kad jie tai daro ne iš manipuliacijų, o jie taip parodo jausmus, pyktį, nusivylimą. Ir tai yra normalu ir nereikia bijoti ar kazkaip užgniaužti. Niekas nesako, kad reikia imti ir leisti vaikui viską, ko jis tik užsimanė. Patariama nukreipti dėmesį, paguosti, panešioti. To kas negalima net nerodyti. Padėti taip, kad tų dirgiklių kuo mažiau būtų. Auklėjimas prasideda jau vėliau, kai vaikas kalba, supranta gerai jausmus, kalbą. Tada jau daugiau eina per kalbas, aiškinant kodėl negalima, kada bus galima ir taip toliau. Ir galiausiai jokio žmogaus jausmų, norų negalima ignoruoti. Ar tai metinukas ar močiutė. Pagalvok pati kaip reaguotum. Pasiguodi vyrui ar draugei. O jų muomone tu nesi teisi, nepatinka tavo planai. Jie tiesiog tave praignoruoja. Taip vieną kartą, kitą... ar vėliau tu jiems pasisakysi apie savo rūpesčius?!
galadriel parašė:
Tai Lūšiuke, tai kaip čia gaunasi pagal vabaliuką, kad tu "ožius" pramiegojai? 😂
Oi aš išvis neauklėjau, ne vieną pastabą girdėjus, kad reikia ožius varyti, užlipo jau ant galvos ir tram pam pam. Db butu sunku išvardinti ko mano vaikai nėra padarę 😅 ypač treciasis paturbintas buvo. Ramesnis tik pas mane glėbyje. Visi aikciojo ir vis ieskojo priežasčių kur padariau klaidą. Ar mp per ilgai maitinau, ar per ilgai nešiojau, per ilgai miegojo kartu, per ilgai, per daug pildžiau jo norus. 3-4 metukų tikrai buvo toks vaikas, kokiu stebisi ir bijo vabaliukas. Taciau kantriai, su meile siekiau tikslo. Pradėjo kalbėti, mokėmės ivardinti jausmus, juos suprasti, išmokti pralaimėti, palaukti ir t.t. budavo tokių momentų, kad vaikas klykia, o sedžiu apsikabinus ir laukiu kol nurims ir galėsim pradėti kalbėtis, tartis. Db jis 7 metukų. Geresnio vaiko negalėtų ir būti. Paslaugus, geras, nuoširdus. Mane per dieną kelis kartus apkabina, pabučiuoja, pasako kad myli. Tėtis su juo neturi kontakto, nes tiek švelnumo neskyrė, visada norėjo griežtumo, ivardindavo, kad ožiuojas, manipuliuoja ir t.t. va tau tas pats vaikas ir skirtingas problemų sprendimas.
Pas mane visi mūsų 4 vaikai ateina bėdas spręsti. Santykiai lb artimi, o tas manau šeimoje svarbiausia.