TV
Errrikiux parašė:
Priesingai, tikslas isauklet kuo daugiau vaikujei likimas bud palankus noreciau 5 pagimdyt dar 5isivaikint, maciau kolege irgi su penkiais
Padarysiu, ką pažadėjau. Žadėjau parašyti daugiau apie šią gerą Jūsų/tavo viziją :), kuri, kaip paaiškėja, jau ne vieno ir ne dešimties ir net ne šimtų žmonių širdyje yra (o, galima sakyti, tūkstančių). Ir ta vizija jau po truputį tampa realybe.
Tai va. Yra tokia tarptautinė krikščioniška šeimų organizacija, kurios judėjimo startas-taip pat Šveicarija. Gal kam čia nepatiks, kad ji krikščioniška (paremta tikėjimu), bet parašykit, jei žinot, kas nors, ar be Dievo galima pastatyti tvirtą, laimingą šeimą (apskritai, ar galima ją išsaugoti tokiu, skyrybų pertvinkusiu metu); ar be Dievo galima išauginti laimingus+išmintingus+paklusnius+talentingus vaikus?
Pačiam klagemauer'yje ir kt.dukterinėse švietėjiškose organizacijose, kuriose savanoriškai dirba mokslininkai, įv.sričių specialistai ir šiaip aktyvūs žmonės, yra įvairių religinių ir kultūrinių pakraipų žmonės, net ir ateistų. Čia taikiai sutaria žydas ir arabas, rusas ir ukrainietis... Visi trokšta tiesos, gerų permainų ir, kiek kas gali, tuo kiekvienas prisideda.
Bet ta organizacija, apie kurią dabar rašysiu, yra grynai krikščioniška. Tai OCG - organiška Kristaus karta. Čia didžiausias akcentas dedamas tame, kad visa žmonija yra vienas organizmas. Jei blogai man, tai nebus gerai ir tau, o jei tu džiaugiesi, tai džiaugiasi visi. Čia, aišku, tik teorija. Bet, realiai pagalvojus, tai praktikoj taip ir vyksta - tiek galvojant apie žmogaus organizmą (kaip pavyzdį), tiek globaliai. Ir kuo toliau, tuo, tikriausiai, labiau tai jausim.
Na ir dar toks dalykas, kad Dievas gyvena kiekviename žmoguje. Kiekvienas žmogus turi savyje dieviškumo, kad ir koks "stuobrys" ar "kvailys" jis būtų... Taigi todėl ir Dievas dėl kiekvieno turi vilties, net ir dėl tų, kurie iš nežinia kokio paklydimo piktybiškai daro bloga... Aišku, viskam yra dieviškos ribos. Bet tokiems Dievo meilė reiškia - neapsiriksiu, jei pasakysiu - ne ką kitą, kaip tik Dievo rykštę... Tai vat, ir mes neturime būti nuolaidesni. Taip jau yra, kad kai tylime, blogis tik auga. Blogis išraunamas ūmiai, o jau gėris per prievartą neateina. Viskas vyksta vieną natūraliai, palaipsniui pakeičiant kitu: tą vietą, iš kurios išvarytas blogis, užpildo gėris, jei tik turim šalia gerus pavyzdžius, gerus šaltinius...
Aš nemanau, kad aš nukrypstu nuo temos, tik gal kiek nuo potemės. Bet jos abi viena su kita labai susiję. Taigi mūsų ne įsivaizduojamas, bet labai realus ir profesionaliai, gudriai veikiantis priešas yra tie, kurie trokšta pasaulinės valdžios, t.y. viską perimti vien tik į savo rankas. Mes galbūt nebūtume tokie jau neramūs, jei nežinotume, kokie yra tie "dievai", kurių toks didelis apetitas. Jie tikrai negailestingi, žiaurūs, godūs, žmogaus gyvybė jiems nieko nekainuoja, mėsa jie mus laiko, jų yra šūkis "tikslas pateisina priemones", o kokie tie jų tikslai ir kokiais būdais jie jų siekia - apie tai nebenoriu išsiplėsti. Visa tai yra dokumentuota. Tiesiog susiraskite, kas nesusipažino, XIX a.pab. jų dinastijos pradininkų pasirašytus Siono išminčių protokolus, kuriame jie savo sąmokslo griaučius yra išdėstę (beje, už šio dokumento net skaitymą ankščiau buvo baudžiama mirtimi; bet, nusiraminkit, dabar yra žodžio laisvė...). Taip pat jų tikslai (viešai) surašyti akmeninėse plokštėse, stovinčiose Džordžijos valstijoje, JAV.
Priešas yra nemažas: ne kiek didelis, bet kiek apsiginklavęs... Todėl tikrai ne mūsų kelias yra smurtu, prievarta ar kokiom gudrybėm, kaip jo... Mūsų ginklas yra žodis, Dievo jėga, einanti per mūsų vienybę. Štai todėl mes ir vienijamės.
Ir nesvarbu, kokia tai būtų organizacija. Svarbu, kad ir jos pačios tarpusavyje būtų bendradarbiaujančios, o ne konkuruojančios... Neleiskim priešams mūsų skaldyti ir valdyti, neleiskim vesti toliau į chaosą, į kurį dabar jie veda visus pasaulio žemynus, ir ypač, šiuo metu, Europą. Kad po to, kada visi šaukiasi pagalbos, stovi dideliame poreikyje, neateitų kaip mesijai ir neapdengtų mūsų savo grobuoniška ranka...
Čia daug galima būtų filosofuoti ir kalbėti, kad tas tikrasis priešas, kuris tuose nedorėliuose įsitaisęs, iš tikro yra nematomas (taip, masonai garbina Liuciferį...), kad priešas apskritai kiekviename mumyse sėdi ir nori naikinti mūsų asmenybę, atitolindamas ją nuo Kūrėjo atvaizdo, naikinti mūsų šeimas... Taip, jie ypač nusitaikę į šeimas. Nes jei organizmo ląstelės pavieniui yra griaunamos, tai tokiu būdu sugriaunamas ir visas organizmas. O mes žinom, kad šeima yra svarbi visuomenės dalis. Tai štai kodėl taip svarbu, kad kiekviena organizmo ląstelė būtų sveika.
Taigi OCG tikslas yra Kristaus jėga atstatyti asmenybes, išlaisvinant jas iš įvairiausių priklausomybių, bei atstatyti šeimas, kad jos ir jų vaikai būtų tokie, kokius minėjau pradžioje. Tai, be abejo, yra kelias. Bet, kaip sakoma, gera pradžia-daug darbo. O jei pasiliekam prie reikalo iki galo, tai ir tikslą pasiekiam. Taigi, iškart nei mes, nei pats pasaulis pasikeisti negali.
Vajei... Kaip aš vis išsiplečiu... Bet man taip norisi viskuo pasidalinti ir kiek galima plačiau viską apžvelgti, kad ir tekstas būtų aiškus, ir kontekstas... Turbūt jokios kalbos neturės ypatingos galios, jei nebus paremtos asmeniniais liudijimais.
Gal, jei pavyks, neišsiplėsdama parašysiu, kaip Dievas atstatinėja mūsų šeimą. Aš negaliu sakyti, kad viskas, baigta, viskas puiku. Bet tai vizijoje matau. Mūsų šeima, kaip ir daug dar tebegyvenančių kartu šeimų, ne kartą ėjo prie skyrybų dilemos... Taip jau atsitiko, kad aš "gavau" vyrą "blogesnį" nei pati : teisininkė ištekėjo už buvusio bandito :), o dar priklausomo nuo alkoholio, rūkymo, kai kada, lošimų... Tikėjausi jį "išgelbėti", "ištraukti"... Ką padarysi, Dievas genialus ir klaidas ištaisyti... Aišku, teko pragyventi ne mažą košmarą... Dažnai negyvendavom kartu, nes jį, kai buvo nebepakenčiama, tiesiog turėdavau išvaryti pas jo mamą, į kaimą... O dar ir vaikučiai vienas po kito gimsta vis... Gyvenime galvojau būti senmerge ir daryti teisininkės ar pan.karjerą, bet labai džiaugiuosi, kad ėjau ne tuo keliu, bet tuo, kuriuo einu dabar Ir netikiu, kad įmanoma ir ten, ir ten pasišvęsti... Man auginti vaikučius pačiai (nepriduodant jų į v.darželį ar auklei) yra didžiausias džiaugsmas, matyti, kaip jie auga, lavėja, pačiai juos auklėti ir pačiai atsakyti į jiems rūpimus klausimus ar tuos klausimus kelti. Gal tai ir su šiokiu tokiu vargeliu, bet jis jau dabar atsiperka, o ateity, tikiu, atsipirks vis daugiau Na o dėl vyro, tai teko praeiti šiokius tokius pragarus, kol mano neprotinga iki tol ypatingai buvus galvelė pagaliau suprastų, kad savo jėga, gerais norais, bandymais aš jokio žmogaus nepakeisiu, net jei tai ir mano vyras... Ir kada nustojau būti jam "gelbėtoja" ir nustojau prisiimti jo atsakomybę už jo padarytus "darbelius", o t.p. išėjau iš kvailos aukos padėties, tik tada mūsų santykiai ėmė tvarkytis į gerą. Tai va. Galiu pasakyti tik: ačiū Dievui ir žmonėms, kurie dalinosi išmintim, bet ne patarimais... Kiekvienas turim išeitį ir patarimą savyje... Ir jei įsiklausom, tai ir išgirstam.
Ir užbaigsiu tuo, kuo ir pradėjau. OCG tarnauja ne religijai, bet žmogui, šeimoms, pasauliui, tiesai, taikai... Joje yra ir katalikų, ir liuteronų, ir įvairių protestantų. Kiekvienas pilnai, jei tik turi tokį norą, lanko savo bažnyčią ar bendruomenę. O OCG org-je gauna to, ko galbūt kitur negauna (nors sakau,kad tikrai nepretenduojam į geriausius, vienintelius, nes tai iš tikro yra paklydimas). OCG kuria Naują pasaulį (arba prisideda prie to kūrimo) ir jos šūkiai yra "Naujas pasaulis prasideda namuose", "Naujas pasaulis yra be pinigų". Gal neįtikėtina, bet tai tikrai įmanoma, jei tik yra tam noras. Tai nereiškia, kad pinigų mums jau nebeprireikia, bet mes čia mokomės tarnauti artimui, duoti, dalintis tarpusavy, be jokio išskaičiavimo. Čia niekada nebūna kvietimų nuo scenos ar kt. "aukokite". Čia mes mokomės gyventi kaip skruzdės, kaip bitės... Visi bendradarbiauja, dalinasi, kitam padeda ir niekam nieko netrūksta Čia bedarbiai nepageidaujami. Čia net vaikai dirba kaip skruzdelytės ir jaučia tame džiaugsmą ir jėgą. Čia iš tikro kuriasi Naujas pasaulis. Tik kaip jį įnešti į platesnius vandenis, kad Tas Naujasis išstumtų senąjį, supuvusį... Tam reikia laiko ir didesnės sinergijos...
Kaip ir kiekvienas geras dalykas, taip ir šis, prasidėjo nuo mažo - šveicarų šeimos (jie jokiais būdais nėra kumyrai, o tik puikus pavyzdys), turinčios 11 vaikų. Daugiau tikriausiai nebebus, nes vaikai jau dauguma suaugę, keli jau kuria savas šeimas, o tėvams virš 50 ir beveik jau 60. Super tėvai ir super vaikai - jei trumpai apibūdinti. Jie jau nuo pat bendro gyvenimo pradžios, kol vaikai tik pradėjo atsirasti, į savo namus priėmė, globojo, statė įvairių sunkumų, priklausomybių prispaustus žmones ir su jais susiejo savo likimą. Be abejo, daug stebuklų ir daug perkeitimų buvo (ir tebėra). Ir iš to atėjo aiškus suvokimas, kad organizmas - mūsų likimas. Mes visi esam susieti. Ir aš neprasiveršiu kažkur daugiau nei visos komandos bendras vidurkis. Va taip išmintingai Dievas padarė, kad mes pergyventume už kitą, jam padėtume. Nes tik tada, kai ir kitam bus gerai, jam seksis, tada ir man iš tiesų bus gerai. Tai va. O daugiau su ta šeima-pradininke ir su OCG galite susipažinti šiam int.puslapyje:
Tikiuosi, kad tai jums bus palaiminimas ir šviesa šitoje tamsybėje..., nesvarbu, kokiu keliu jūs pasuksite...
(Ir tikiuosi, kad šio psl.admin.nesupyks dėl šios mano yp.ilgos žinutės...:))
dabar del seimyniniu planu atidejom astuoniems menesiams :/
kaip baltai pavydziu tokio burio trepsiuku 
Ir apkabinimai su tuščiais testukais 
Džiaugiuosi ir liūdžiu kartu, labai suprantu visas emocija…
Aš šįvakar susileidau Ovitrelle, penktadienį manęs laukia punkcija :oops:…
