Snd. parašė:
Labukas,taip suprantu... isties sunki padetis... mes tai jau cia visam pasiliksime.maniske bendrauja daug kieme su biski vyresniais vaikais Olandu,ir zaidimu saleje…
Na maniskis irgi per 2.5 m,etu nera psilinkes vienas. Esu karta palikusi vyro mamai, per nakti, tik tiek. Mes cia neturim nei giminiu nei daug draugu, todel maniskis is vis su niekuo nera bendraves. Na ateidavo karts nuo karto pazystami, ar mokytoja olandiu kalbos, bet tik tiek. Manau, kad normalu, jei vaikas verkia mamai iseinant. Kaip tik manau butu nenormalu, jei vaikui butu geriau su svetimais zmonemis, nei su mama. Maniskis tai tiek zviegia, kad kiti vaikai pradeda graudintis. Ir aukletojai paemus ji ant ranku, kojom makaluojasi, plesosi. Bet tik tiek, kol as iseinu, jis man pamojuoja verkdamas dar, ir paskui nustoja. Esu kelis kart atejus anksciau i darzeli pasiimti, stebedavau, kaip jis elgiasi. Ir niekada dar ensu radusi apsiverkusio ar nelaimingo. Kartais net atrodo, kad jis pradeda verkti del to, kad tai jau patapo kazkokiu kaip ritualu, kad jei jis nepazys kazkas pasikeis. Na idomiai taip.
Del kalbos tai mums sunkoka ir namuose, daznai as jo nesuprantu, nes jis tiesiog nesako nieko, nes nemoka/negali istarti tam tikro zodzio. Kai kuriu zodziu net nebando tarti, gal geda, ar zino, kad neistars. Na as ir pati velai pradejau kalbeti, gal genai kazkiek itakoja, nezinau. O gal del kalbu, kurias girdi. Namuose mes visi kalbam lietuviskai, darzelyje olandu, o tv ziurime rusu/anglu kalba, gal sakau jam tikrai sunku. Na jei nepasikeis situacija, eisime pas specialistus. Kad suprasti, tai jis tikrai supranta.







