Neberandu kalbos nei su sunumi, nei su vyru...

12 Kitas »

2017.04.25 20:41 (prieš 9 m.)

Bandysiu "pasipasakoti" kuo trumpiau ir aiskiau.
Sunelis planuotas ir labai lauktas. Pirmos dvi savaites kaip is pasakos, ramus vaikutis, laimingi ir besisypsantys teveliai. Tada prasidejo pilvelio bedos, po ju dantukai, sunelis istisai ant ranku, tiek diena, tiek nakti. Ilgiau nei 2-3 val pradejau ismiegoti tik netoli triju metu. Su laiku isryskejo ir mazojo charakteris, prasidejo oziukai, kritimai bet kur ir bet kada jei ne pagal jo nora. Tokios situacijos, kai vaikas guli spardydamasis ant perejos, ar kai nesi cypianti ir besidauzanti kilometra namo, bet ka ismustu is pusiausvyros manau. Tiesa, dabar jau ant pereju nekrenta, nes supranta, kad gali masinos suvazineti. Dabar sakyciau "lengvas teroras" vyksta tiek namuose, tiek uz ju ribu. Namuose skraido daiktai, dauzomos durys, visiskai nenori paisyti jokiu ribu.
Sakysite, islepinome...
Paskutini pusmeti viskas tiesiog baisiau nei baisu... Paprasytas ka nors padaryti, tai nebutinai kazkokia uzduotis, tiesiog grizus persirengti, eiti valgyti, praustis, visiskai ignoruoja, po keletos bandymu tartis isgirsti " tu man neaiskink", "uzbaik", "tu sudas", "psychas"(pastaruosius junginius esu isitikinusi, kad parsinese is darzelio). Prie viso to, prisidejo liezuvio rodymas, spjaudymasis, spiegimas visa gerkle.
Idomu ka daro vyras? Anksciau dar bandydavo aukleti, kalbeti su sunumi. Jau kuris laikas jauciu jo pykti, kalba taip lyg nekestu sunaus, visada vos nesaukia ant jo, arba prisidirbus, nusisuka ir nesikalba su juo net kalbinamas. Sunus apsiramines eina, rodo, klausineja, bet gauna tik salta zvilgsni.
Turetume kartu sunu aukleti, bet toks vaizdas, kad namuose 2 vaikai.

Zmona-Mama

Dukryte :) 9 m.

Suneliui 12 m. 1 mėn.

2017.04.25 20:48 (prieš 9 m.)

sumaistis parašė:
Bandysiu "pasipasakoti" kuo trumpiau ir aiskiau.
Sunelis planuotas ir labai lauktas. Pirmos dvi savaites kaip is pasakos, ramus vai…

tai is kur jis tokius zodzius zino?matyt kad seimos toki pavyzdi mato...

2017.04.25 20:55 (prieš 9 m.)

Zmona-Mama parašė:
tai is kur jis tokius zodzius zino?matyt kad seimos toki pavyzdi mato...

per 14 bendru gyvenimo metu su vyru vienas ant kito esam balsa pakele tik karta ir tai vaikui miegant, as is tu zmoniu, kurie nesimeto "graziais zodziais", nes puikiai zinau, kad po to gailesiuos, o va vyras supykes, greiciau nesikalbes keleta dienu nei ka pasakys. Kitas dalykas seneliai. Jau ir taip bandom apsiriboti kuo mazesniu bendravimu su jais. Mano tetis visiskai nelaikantis zodzio uz liezuvio zmogus, saukimas ir keiksmazodziai jo kasdienybe. Augau tokioj aplinkoj, kur mama buvo vadinama ne paciais graziausiais vardais, as taip pat, todel, prisiekiau sau, kad mano vaikas tokiu dalyku nematys.

1

2mam

8 m. 10 mėn.

2017.04.25 21:22 (prieš 9 m.)

Jums sunku, bet vyrui dar sunkiau...jam nepakeliama psichologiškai, ypač kai nemato sprendimo. Tokia ta prigimtis. Manau priežastis yra vaiko elgesys ir geriausia turbūt būtų kreiptis į specialistus. Tuomet suburti jųdviejų komandą, laikytis taisyklių, vienas kitą palaikyti. Psichologas jums sudėlios žingsnius, ką ir kaip daryti. Aišku, galima ieškoti ir priežasčių, bet svarbiausia kuo anksčiau imtis priemonių auklėjimui. Sėkmės jums ir bandymas ieškoti sprendimų manau gera pradžia.

2017.04.25 22:26 (prieš 9 m.)

Pradėkim nuo gerosios naujienos - visi 3-4 metų vaikai daugiau ar mažiau isterikuoja. Mūsų sūnus (3,5 metų) taip pat. Savaitgalį namie buvo 3 panašaus amžiaus berniukai (3-4 metai), tai per 3 valandas visi po kelis kartus parodė ožius (tai mane nuramino, kad pas visus tas pats

Mūsų šeimoje yra atvirkščiai - aš neturiu kantrybės nepasiduoti sūnaus ožiams, tuo tarpu vyras turi. Kodėl? Jaučiuosi pavargusi nuo darbų, buities, yra dar vienas mažas leliukas, pavargusi nuo nuolatinio triukšmo, zyzimo. Ir man atrodo paprasčiau duoti sūnui tai, ko jis reikalauja (žinau, kad taip negerai), nes nėra laiko čia ir dabar pradėti auklėjamojo proceso, nes laukia krūva nenudirbtų darbų darbelių... O vyras turi kantrybės užbrėžti ribas, nepaisyti vaiko ožių, 100-tą kartų pakartoti, kad bus taip, o ne kitaip. Rezultatas - sūnus vyro klauso, o manęs nelabai.

Gal ir autorės vyrui tas pats - toks "nusvirusių rankų" sindromas Gal reikėtų kartu su vyru susėsti, susigalvoti kokią nors paskatinimų-nuobaudų sistemą ir bandyti jos laikytis?

1

Undarokas

❤️❤️❤️ 9 m. 5 mėn.

❤️❤️ 12 m.

❤️ 14 m. 10 mėn.

2017.04.26 09:38 (prieš 9 m.)

sumaistis parašė:
Bandysiu "pasipasakoti" kuo trumpiau ir aiskiau.
Sunelis planuotas ir labai lauktas. Pirmos dvi savaites kaip is pasakos, ramus vai…

Visu pirma pergalvokit kodel jis tokiu budu iesko demesio gal jam reik daugiau buvimo kartu,zaidimu,pokalbiu tiek su mama,tiek su teciu...mano penkiametis irgi isterikuoja,ir durnais isvadina,atsikalba ir dar grasinimu sulaukiam...bet supratau viena,tai ne vaiko problema,o musu...dabar skaitau 'Vaikai kile is dangaus',stengiuos taikyti naujus bendravimo metodus,lyg ir sekasi geriau...sunkiau su vyru,nes jis skaityt neturi kada,o kai bandau kazka jam paaiskint laip reiktu elgtis,atsako ' as kitaip nemoku' ir baigiasi kalba...jam bausme atrodo svarbiausia,kai vaikas neklauso,o pagyros,paskatinimas uz gera elgesi atrodo nereiksminga...

2017.04.26 12:04 (prieš 9 m.)

-Egle- parašė:
Visu pirma pergalvokit kodel jis tokiu budu iesko demesio gal jam reik daugiau buvimo kartu,zaidimu,pokalbiu tiek su mama,tiek su teciu...mano penkiametis irgi i…

Puiki knyga, senai perskaityta
Kuo daugiau demesio gauna, tuo sunkiau sekasi pereiti prie elementariu gyvenimo dalyku...Kaip pavyzdys, miegas, tiksliau migdymasis. Kadangi nuo gimimo su juo "nedraugas", pradedam nuo pastebejimo, kad uz valandeles ar pusvalanduko jau bus laikas i lovyte, kad apsiprastu su ta mintim. Vis trumpejant laikui, primenu tai, viskas vyksta pagal senariju, kol nereikia eiti praustis, tada jau tikrai supranta, kad laikas. Labai retai, kada draugiskai atliekam visas butinas proceduras. Atsigulus ir skaitant pasaka stengiasi vis daugiau klausineti, kad tik uztempti laika, tada praso lopsines, tada truputi paglostyti...O kai jau pabuciuoju ir palinkiu labos, pareiskia, kad esu sudas ir kad nemiegos.
O kas liecia teti, vaikas negerai elgiasi ir nera ka su juo kalbeti, kol jis "netaps geras", kaip as sakau "patogus" tol su juo nebendraus.
Siryt bandziau eilini karta kalbetis, bet tik sumurmejo, kad as turiu savo nuomone, o jis savo ir daugiau nepratare ne zodzio.
2017.04.26 14:38 (prieš 9 m.)

Turiu 10 meti tokį "nepatogu" vaiką, kiekviena diena iššūkis, raminu save, kad kažkada suaugs džiaugiuosi, kad auga sveikas ir sakau, kad jis pas mane toks atėjo, kad išmokintu mane kantrybės (vis dar to mokausi). P.S. krūva knygų perskaityta, specialistai aplankyti ( ir ne vienas), išvada jis TIESIOG TOKS ;) Pasiūlymas, tikrai nueikite pas psichologą jeigu ne su šeima tai bent jau pati, padeda nusiraminti ir susivokti.
2017.04.26 15:12 (prieš 9 m.)

kriuska parašė:
Turiu 10 meti tokį "nepatogu" vaiką, kiekviena diena iššūkis, raminu save, kad kažkada suaugs džiaugiuosi, kad auga sveikas ir sakau, kad jis pas mane toks…

Paguodet
Kantrybes man netruksta, o gal tik taip save raminu, nes organizmas siuncia jau ne kokius signalus, vos tik didesni incidentai vyksta, jauciu ranku drebuli ir kuna raudonais plemais isberia.
Vyra pas psichologa ne surisus nenutempsi, belieka tik paciai ir sunui apsilankyti. Gal jau senai reikejo kreiptis i specialistus, bet tik nesenai atgaudziau, kad bijau, kad su mano kiskuciu kas negerai nebutu.
2017.04.26 16:59 (prieš 9 m.)

Žinokite ir aš galvojau, kad jos turiu po teisybei ir turiu, bet buvo krizių po kurių pusę metų grindys plaukė, neatlaikė nervukai ;) Kol dar darželį lanko pakankamai paprasta, bet va mokykloje prasideda linksmybės, visą laiką bandžiau keisti vaiką dabar bandau keisti save, jis stipresnė asmenybė nei aš :D. O Jums tikrai reikia palaikymo, jeigu neturite artimoje aplinkoje, psichologas gali būti puiki atrama. Jeigu neramu visvien, pasitarkite su neurologe, jei reikes nuvažiuokite i raidos centra.

1