dovida parašė:
Kelio atgal nera. Tik vat bijau, kad jis per norejima bendrauti su vaiku daznas bus svecias. O as minkstasirde galiu ir susileist. Vistiek tiek laiko prabuta kartu …
Žinok susitvarko ir šitas dalykas. Pasimato žmogaus savybės, ypač kai vaikas atsiranda, jei matai, kad nesirūpina, kad nesimato, tai bet kokie jausmai dingsta. O ir šiaip, atsiras kitas rūpestis ir nublanks viskas kas buvo... Bus momentų, kai atrodys, kad atleisčiau, susieitume ir gyventume kaip graži šeima. Bet realiai tai labai retai taip būna. Aš irgi buvau davus antrą šansą. Ir nieko... Po metų teko vėl iš naujo širdį drąskyti. Tai kam to reikia? Jei pagarbos nėra, tai jos ir nebus. O šeimoje ne jausmai, o būtent pagarba yra svarbiausia.








