Vaikas
Magnolija M parašė:
Bijau, kad čia ne tas atvejis, kai pora susipyko dėl ne vietoj numestų kojinių. Vyras emociškai smurtauja - žmona nori spręsti problemą ir yra baudžiama nekalbadieniais, tad tas rūpestis vargu ar daug vertas kai tokia kankynė sukuriama iš jo pusės.
Aišku galima sakyt, geriau nekalbadieniai nei kumštis į šonkaulius. Bet žinot čia tiek ir to gerumo, kai vienas blogis čiut geresnis už kitą blogį. Kartais fiziškai taip neskauda, kaip emociškai gali skaudėt.
 |
Jaunėlis 8 m. 4 mėn. |
|
Vyresnėlis 10 m. 7 mėn. |
LunaB parašė:
Bijau, kad čia ne tas atvejis, kai pora susipyko dėl ne vietoj numestų kojinių. Vyras emociškai smurtauja - žmona nori spręsti problemą ir yra baudžiama nekalbadien…
Autorė rašė, kad nesupranta, kaip galima nekalbėti, bet rūpintis. Aš tik norėjau palaikyti, kad jeigu nesikalba, nereiškia, kad nerūpi.
Visi žmonės yra skirtingi ir į "jautrias" temas reaguoja skirtingai. Nemanau, kad vyras specialiai psichologiškai smurtauja. Tiesiog, kaip autorė ir rašė, ši tema jau pasidarė laaaabai skaudi ir vyras nebenori apie tai šnekėti.
O kaip tai išspręsti nežinau. Vienintelis, kas šauna į galvą - porų psichologas, konsultantas ar panašiai. Galbūt mokėtų paklausti "teisingų" klausimų ir padėtų jiems pagaliau atvirai apie tai pasišnekėti ir išsiaiškinti?..
viena.kosmonaute parašė:
Nebandžiau jūsų būdo, nes ankstesniame gyvenime, kai gyvenau su savo ex (ir aš buvau ta mėnesiais nesitinkanti mylėtis), taip šalia manęs jis linksmindavosi pats, k…
Užjaučiu dėl tokios patirties.
Aš ir nesiūlau tuo užsiimti tyčia, stengiantis užgauti vyro jausmus. Tiesiog svarstau, kad galimai pamačius tokią situaciją, jam išties kils klausimas kodėl tuo užsiimate. Gal pasijaus nemaloniai, kad mėgaujatės be jo ir nuspręs prieiti prie Jūsų. Gal išprovokuos pokalbiui jo paties iniciatyva?
Čia, žinoma, problemų tokie dalykai nesprendžia ir tai tik vienas iš daugelio kitų pasiūlymų. Tik esmė tame, kad arba reikia kažką daryti (skatinti arba susitaikyti su tuo) arba, na, eiti kas sau, o suprantu, kad šito norisi mažiausiai. Jūsų ex buvo ex ir palikite tai praeityje, dabar reikia žingsniuoti į priekį. O man gyvenime atrodo, kad santykiuose aukų būti neturi, bent jau ne tokių, kur tikrai galima rasti ultimatumą ir kažką įmanoma pataisyti. Tik gal jau reikia tam ieškoti kitų būdų, jei pokalbių vyrui nebereikia.
Viską perskaičiau, bet negaliu suprasti, ką pati daryčiau. Vyras geras, tokių igi nėra labai daug
Bet
Kokie tai santykiai, jei moteris nesijaučia geidžiama? Kaip pati sakot - suvalgiau tas emocijas, priaugau 15 kg. Man irgi taip buvo, tik ne tiek drastiškai, tiesiog libido žemesnis nei mano, aš inicijuodavau ir blogai dėl to jaučiausi, tarsi ,,vyriškai". Bet pas mus situacija toli gražu ne iki tiek.
Aš galvoju, kad kai blogai ir žmonės skiriasi, visada permąsto partnerio savybes nuo iki, randa patinkančių, svarsto vėl ir vėl, net mušamos moterys juk randa tą gėrio krislą. Normalu, kad ir pas jus dvejonių daug.
Aš vis tiek manau, kad su laiku prieisit prie skyrybų dėl to atstūmimo - jis persikelia visur, nuodija mintis ir visus santykius. Didelė tikimybė, kad nueisit į šoną - ne rytoj, bet po kažkiek metų. Ir ne dėl sekso, dėl geismo. Dėl noro jaustis geidžiama.
Pabandykit nueiti pas psichoterapeutą, pasikalbėti, situacija labai sudėtinga, vien forumo neužteks. Juk kas iš to, kad mes pasakom, koks jis geras vyras, kas iš to, kad jūs ir pati pasvarstot, kad toks vyras per geras, kad skirtumėtės, jei čia tik nuomonės moterų, kurios su tuo nesusiduria. O juk jūs vėl ir vėl jausitės atstumta, negeidžiama, nepatraukli, nemoteriška... Juk čia nieko tokio... Tik akys užgęsta, tik emocijos suvalgomos, tik ir pati patikėsit, kad nesate verta tikro sveiko ryšio...
pipiras22 parašė:
Užjaučiu dėl tokios patirties.
Aš ir nesiūlau tuo užsiimti tyčia, stengiantis užgauti vyro jausmus. Tiesiog svars…
Dabar aš dažnai pagalvoju apie skyrybas. Prieš ligą sakydavau, kad tikrai nebijau skirtis ir jei reiks, taip ir padarysiu. O dabar galvoju ir vis baisiau tą sprendimą priimti. Ir taip gėda net, kad svarstau, jog su vyru gyvenimas lengvesnis. Galvoju, kad po skyrybų į gera mano gyvenimas gali pasikeisti tik tuo, kad yra tikimybė susirasti geresnį vyrą. O visa kita tik į blogą - reiks mokytis bendrauti su ex ir jo nauja pasija, reiks iš naujo kurti buities patogumus, vaiko psichologiniai sunkumai, mažesnės finansinės galimybės gyvenant vienai.. Dabartinis mano vyras geras tuo, kad jis visiškai nevaržo manęs, nekritikuoja, neinicijuoja konfliktų - iš esmės aš galiu gyventi kaip noriu, išskyrus kad nėra temoje minėtų dalykų. Tai šiuo metu gyvenu su požiūriu, kad nei ištekėjus, neišsiskyrus - su santuokos privalumais, bet labiau vienatvėje, nei norėtųsi. Baisu žinoma, kad aš net svarstau tokius privalumus, bet ta liga matyt labai pakirto pasitikėjimą savimi ir įnešė daug nesaugumo.. o jei išsiskirsiu ir po kokių 2m pvz liga sugrįš? Viena, su vaiku, su lietubiškom soc. Garantijom..
viena.kosmonaute parašė:
Dabar aš dažnai pagalvoju apie skyrybas. Prieš ligą sakydavau, kad tikrai nebijau skirtis ir jei reiks, taip ir padarysiu. O dabar galvoju ir vis baisiau tą sprendi…
Skaitau vis ir galvoju, kad įsisukote į painų uždarą ratą, nes vis turite spėlioti ką žmogus mąsto ar jaučia.
Faktas, kad ne šiaip sau jis toks. Yra priežastis. Iš visko ką rašėte, panašu, kad nepasitiki savimi ir nekalba apie savo kompleksus.
Gal padaryti eksperimentą orientuotą į bendrą situaciją ir pabandyti dažniau pagirti, pastebėti ką jis daro gerai, kas jums patinka, kurį laiką išvis nustumti tą temą, kad nespaustumėte į kampą. Gal tai pakeltų savivertę ir atsirastų to pasitikėjimo savimi labiau. Nekalbadieniai, pykčiai tikrai nepadės, kad ir kaip jus erzintų visa tai.
Hmm su buvusiu vyru buvo panašiai, atėjo laikas, kai nebereikėjo sekso jam. Iki tol nebuvo eržilas, 1-2 kartai į savaitę. Imdavaus iniciatyvos, bet vis atstumdavo. Sakydavo pavargęs, nenori, tiesiog nenori, sakydavo nežinau kas pasidarė, kodėl nenoriu ir pan. Mėnesiais nieko nevykdavo. Na galvoju, gal tikrai žmogui kas atsitiko. Esmė, kad labai įtikinamai kalbėjo. Irgi buvo svarstymų tiesiog atsiduoti ir gyventi be sekso. Bet mes išsiskyrėm dėl kitų priežasčių, bet ir tai prisidėjo. Nes atsimenu oj kiek ašarų kaltinimų buvo, kad jam nereikia. O tik po skyrybų sužinojau, kad buvo kita. Kaip buvau persiutus, nes reikia dar mokėti taip meluoti. Iš po tokios patirties, kai kažką panašaus perskaitau, pirma mintis-yra kita.
Šiaip meilužė yra dažniausia priežastis to nenorėjimo. Autorės vietoj patikrinciau aš tą vyrą, nepasitikeciau aklai
Glamur parašė:
Hmm su buvusiu vyru buvo panašiai, atėjo laikas, kai nebereikėjo sekso jam. Iki tol nebuvo eržilas, 1-2 kartai į savaitę. Imdavaus iniciatyvos, bet vis atstumdavo. …
100proc garantuotas turbūt gali būti tik už save. Mūsų atveju, manau, nebent minčių turi, bet fizinės neištikimybės nėra. Yra viena prielipa, kuri gadina man gyvenimą, bet manau, kad tai tik jos svajonės.
viena.kosmonaute parašė:
100proc garantuotas turbūt gali būti tik už save. Mūsų atveju, manau, nebent minčių turi, bet fizinės neištikimybės nėra. Yra viena prielipa, kuri gadina man gyveni…
O negali būt, kad jis gėjus? Nebandėt naršymo istorijos patikrinti?
3 testuotojų vertinimai
4 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
Dauno sindromo tyrimas (+4)
Tonzilektomija (viskas apie tonzilių šalinimo operaciją)
Ką daryti kai savijauta prasta? (+2)
Kontraceptinė spiralė MIRENA (atsiliepimai)
Ramzio vaisiaus lyties nustatymo teorija
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsNėštumo testo „vaiduokliukai“ ir pokalbiai be pykčiųVU ligoninės Santaros klinikos akušerijos skyrius (Santariškių gimdymo namai)Antakalnio gimdymo namaiNėštumo testo „vaiduokliai“Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos 2026Dauno sindromo tyrimas (N)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
