TV
Labas, moterys,
Noriu pasidalinti savo skauduliais, o labiausiai išgirsti kitokių požiūrių, nes gyvenime neturiu su kuo tokiom temom pakalbėti.
Noriu paklausti, išgirsti istorijų, kiek bėgant santuokos metams, jums tenka susitaikyti/prisitaikyti su sutuoktinio trūkumais ir ribotumais, ir kaip jums pavyksta susitaikyti, jog kai kurių dalykų jai nebeturėsite niekada?
Šiek tiek smulkmenų.
Man gerokai virš trisdešimt, kaip ir mano santuokai jau gerokai virš 5m., o aš vis svarstau, ar tai jau tas maksimumas, su kuo turiu susigyventi. Arba vis galvoju, o gal už kampo yra kitas vyras, su kuriuo tie santykiai būtų darnesni ar pilnesni.
Gyvenu neblogai, turim gerus darbus, pinigų netrūksta, vienas vaikas. Vyras tikrai labai dalyvauja vaiko auginime, kiek gali padeda su buitim. Yra buvę labai sunkių išbandymų, kuriuose mane palaikė ir liko šalia. Bendrauja pagarbiai, atsižvelgia į mano nuomonę labai dažnai. Tačiau turim vieną problemą - labai žemas vyro libido. Toks buvo nuo santuokos pradžios, jokių komplimentų, jokio geismo, jokio pasikibinimo ar pasikutenimo. Aš su tuo negaliu susotaikyti. Kadangi metų bendraujame daug, būta daug bandymų, šnekų, ginčų, barnių. Rezultatas vienas - geismo šeimoje nėra.
Išvaizdos vilionės, apatiniai, žaislai ir panašūs dalykai išbandyti. Kitos moters nėra. Šios problemos nespręskime.
Labiau noriu padiskutuoti, kaip susitaikote su sutuoktinio ribotumais - kai šiaip gyvenate darnioje šeimoje, esate gerbiama, bet tas geismo nebuvimo skaudulys visada šalia. Susitaikyti ir suprasti, kad visko turėti negali? Atsisakyti mergaitės svajonių turėti "viską", nes gyvenimas visko neduoda? Eiti ieškoti kito žmogaus, kuris suteiks tą "viską"?
Bet aš visiškai laiminga būčiau su šiuo žmogum, jei ne geismo klausimai. Žinoma, kad tai kerta per savivertę, savęs suvokimą, pasitikėjimą ir pan. dalykus. Žiūri į kitas poras ir atrodo visur seksas, visi "išsipildę", tik aš viena ramybės nerandu.
Vyras turi ir trūkumų - sunkiai reiškia emocijas, pokalbiai apie meilę ar jausmus - aukštasis pilotažas, nesugeba. Yra iš probleminės šeimos, neišmylėtas, šiek tiek "žvėriukas". Šiaip sutariame gerai, tačiau yra kelios problemos šeimoje, kurios nesprendžiamos metų metais švinksta, nes neturime įrankių jų spręsti. Nesutarimų pasekoje apie jausmus šiuo metu nešnekame visai. Jis manimi rūpinasi, maitina, gelbėja visuose darbuose, palaiko įvairiais klausimais, tačiau žodinių švelnumų ar meilės prisipažinimų nėra.
Gal patarsite kvailei man? Pasidalinsite istorijomis?
Iš vienos pusės, turiu rūpestingą vyrą, kuris myli darbais (tikrai nuolat įrodinėja tai), iš kitos pusės, santykiai atrodo nesveiki, jei iš vyro negali išgirsti meilaus žodžio, meilės prisipažinimo.
Ar aš nebrendyla, kuri nesugeba vertinti "meilės darbais" ir kaip kokia tuštutė nori meilės žodžiais?
