2016.06.22 10:34 (prieš 9 m.)
Gadriele parašė:
Butent, namuose MANO taisykles ir tikrai neleisiu keiktis. O ka darys suauges, jau nesukontroliuosi.
Cia bus JO pasirinkimas.
Visiškai pritariu
tėvai yra ir turi būt pavyzdys, kad bent jau vaikas matytų tai, kas jam naudinga ar bent jau nežalinga ir tinkamus pagrindus padėtų, o kaip jau nuspręs elgtis užaugęs - visiškai jo reikalas. Mes su vyru nei geriam, nei rūkom, nei keikiamės, koks užaugs vaikas - niekas tikrai nežino ir ne viską sukontroliuosi, bet bent jau būsim 100 procentų tikri, kad bent jau mes rodėm ir buvom tinkamas pavyzdys. Norės gert/rūkyt/keiktis - jo pasiirnkimas, bet tai tikrai nebus pavyzdys, atėjęs iš šeimos.
Niekada kitiems neaiškinam ir garsiai nesibaisim, kad vaa, tas ar anas ir rūko ir geria ir dar keikiasi, tiesiog kitų žmonių gyvenimas ne mūsų rūpestis
bet patys tame nei kažko naudingo, nei gražaus nematom ir sąmoningai to nedarom. Išsprūsta kartais koks išsireiškimas (po perkūnais, eina šikt ir pan.), bet tikrai nesam iš tų, pas kuriuos keiksmažodžiai būtų norma ar dažnai vartojami kasdienėj kalboj.
p.s. mano šeimoj tėtis laaabai keikėsi, maža būdama ar tuo paauglystės "audrų" periodu irgi buvau pradėjusi keiktis, paskui pamačiau, kaip tai atrodo iš šono ir tiesiog to nebedariau.