dangytee parašė:
Sveiki. Probiotikus pradėjau duoti maždaug nuo trečios mažylio gyvenimo savaitės, taip rekomendavo gydytoja, kadangi su pilvuku prasidėjo bėdos vos grįžus iš ligoni…
Kiek pavėluotai, bet gal dar pravers atsakymas.
O jeigu naktį pakeliate atsirūgti, tada tikrai ryte nebūna prisikaupę dujų ir nepupsi? Mano tiek alergiškas, tiek nealergiškas vaikas vienodai paryčiais neramiai miegodavo. Kažkur skaičiau, kad paryčiai yra natūralus peristaltikos suaktyvėjimo laikas ar kažkas panašaus.
Jei naktį pakėlus atsirūgti atsiranda “pilvo skausmai”, o nepakėlus tiesiog miega ir net neatpila, tai čia panašiau ne į pilvuko problemas, o į standartinį fiziologinį refliuksą. Kuris išprovokuojamas, šalia kitų dalykų, ir staigių judesių, ypač pozicijos pokyčio iš horizontalios į vertikalią.
Jeigu taip ilgai laikotės dietos ir nėra efekto, tai kam ta dieta. Geriau grąžinti pamažu eliminuotus produktus nei sintetiniai vitaminai, kurie irgi gali kelti problemas (taip, problemos buvo anksčiau, bet... o gal jos būtų pamažu praėję jau, jei ne vitaminai, nes fiziologinis refliuksas taip su laiku ir išaugamas). Ramunėlės, beje, irgi prie alergenų. Saikas ir rotacija turėtų būt pagrindiniai prioritetai.
Dėl pilvuko. Jeigu pagrindinė problema pūtimas, gali būti, kad labiausiai netinka cukrūs kažkokie. Saliva rašė apie gydytojos aiškinimą dėl amilazės. Manau, galimas variantas. Tokiu atveju reiktų ir su probiotikais gal atsargiai - ypač, jei papildomai įdėta fruktooligosacharidų kaip maisto bakterijoms.
Pupsėjimas, stenėjimas ir panašiai, jeigu neprieinama iki ypač skausmingo verkimo, greičiausiai yra normali tuštinimosi sistemos raida. Peristaltikos judesiai, pats pasituštinimo kontroliavimas - tai yra mokymosi procesas (nepamirškim, kad sąmoningas sulaikymas ir sąmoningas pasituštinimas ateina vėliau ir ne savaime, o todėl, kad vaikas išmoksta/tampa pajėgus suprasti ir valdyti savo organizmą toj srity). Raumenų nesukontroliavimas priveda prie ilgo pasituštinimo proceso. Kai kurie kūdikiai verkia “tyčia”, nes tai padidina spaudimą pilvukui ir taip paskatina tuštinimąsi. Yra mediciniai terminai tam, nežinau lietuviškai, bet jei skaitote angliškai, čia gerai paaiškinta:
https://www.aboutkidsgi.org/childhood-defecation-disorders/infant-dyschezia.html
ir čia naudinga info: https://healthcare.utah.edu/the-scope/shows.php?shows=0_whnd4xc0
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti tiek: sūnus alergiškas kviečiams, kai kuries riešutams (ir daugiau niuansų yra, bet pavyzdžio esmei neaktualu). Pradėjo atpylinėti nuo trečios savaitės. Po mažai. Jei pakeldavau atsirūgti, atpildavo iškart. Negalėdavau paguldyti po atpylimo, pakeisti sauskelnių - verkdavo. Matyt, jausdavo vis dar, kad pienas “lipa į viršų” - nes paguldžius vis tiek vartydavosi, rangydavosi ir dar atpildavo. O jeigu nepakeldavau atsirūgti, po kiek laiko per miegus atpildavo apvirškintą pienuką. Nesupratau, bet tai buvo ženklas, kad atpylimas ne fiziologinis. Kartą pavalgiau ananaso. Vaikas vėmė fontanais. Tokius vienkartinius atvejus lengviau susieti su maistu.
Iš patirties su dukra: šiaip ji nealergiška, bet jai netinka kriaušė - rausta išangė. Su kiekvienu produktu gali būti kitokie požymiai, tas irgi padeda “atsekti”. Kartą naujagimystėj po saliero labai prastai miegojo naktį. Jeigu vaikas neramus, bent ant krūties užmiega ir miega, tai irzlumo priežastis, matyt, ne tokia jau ir ypatinga. Labiau atkreipčiau dėmesį aiškinantis į atvejus, kai žindomas kūdikis nenurimsta. Saliero atveju dukra budinėjo dažnai, verkaliojo, chaotiškai ėmė krūtį.
Galiausiai, jei ką mama bevalgytų, nesijaučia efekto, bet vis tiek įtariamaa maistas - galima bandyti fermentų pagerti, kad geriau suskaidytas maistas pereitų per MP.