2015.11.03 16:57 (prieš 10 m.)
Laba.Pries metus sukuriau sia tema.Santykiai su vyru tuo metu buvo idealus,bet deja per metus viskas labai pasikeite.Nenoriu jokiu smerkimu,bet tiesiog noriu parasyti savo istorijos pabaiga,duoti kokiu nors patarimu...Man buvo 19metu kai musu santykiai psibaige.Tai nebuvo nuspresta per viena diena,vis kaupesi,kaupesi pyktis manyje ir galiausiai 'sprogau'.Manau cia ir metu skyrtumas kaltas.Nes pomegiai,paziurys i gyvenima labai skyresi.Del to ir pykomes dazniausiai.Jis yra labai 'naminis' zmogus,o man jaunai labai norejosi issilakstyti.Vis ieskojau kokios nors veiklos,o vyras norejo tiesiog paguleti,paziureti tv.Pykau,nes norejau eiti,daryti o ne tynginiauti.Jis man rasdavo vis kazkokiu priekaistu.Kad ta ne taip parasiau,ta ne taip pasakiau.Kaip veliau paaiskejo 'neperisitaikiau' prie jo draugu kompanijos(nes buvau jaunesne).Draugiskai issiskyrem.Nors vyras bande dar kuri laika grazinti mus su vaikiuku pas save,bet buvau 100% tikra kad pas ji negrisiu.Su vaiku laidau bendrauti,atvaziuoja aplankyti vaikuti,ir pas save savaidgaliais pasiiema.Su manim irgi gerai sutaria,bendrauja,jeigu ka reikia drasiai galiu kreiptis i ji-zinau kad pades.Santykiai labai draugiski.Dabar turiu kita drauga,keli menesiai kaip esam kartu
Uz mane vyresnis 2metais.Kartu auginam mano suneli,kartu einam i vakarelius,pas draugus,nejauciu jokio spaudimo is jo puses.Labai komfortiskai juciuosi sale jo.Buvusis vyras -geras,demesingas,rupestingas.Tikrai nieko blogo apie ji negaliu pasakyti.Net nedrysciu blogo zodzio apie ji istarti.Gaila,kad musu gyvenimo keliai issiskyre.Bet dziaugiuosi,kad nors kelis metus galejau buti salia jo.Dziaugiuosi,kad turiu vaika nuo sio vyro.Bet ir didelis metu skyrtumas,ir charakterio nesutapimas prie gero mus neprivede
Gal nemokejom vienas kitam nusilaisti,esam 'kovotojai' ir uz savo pastoveti mokam-manau ir cia buvo vienas didelis minusas...Nesu pries didelius metu skyrtumus (tik uz jeigu zmones tinka vienas kitam).Bet tik siuliciau is karto negimdyti vaikucius.Manau reiktu 'apsitrinti' is pat pradziu vienas prie kito,o tik paskui apie seimos pagausejima galvoti.Nes as dabar labai bijau del savo vaiko.Nezinau kaip jis paauges reguos i tai,kad teveliai issiskyre
Net pagalvoti baisu....Stai tokia mano istorijos pabaiga.Biski liudnoka,bet manau geriau atskirai negu kankinti vienas kita.Jeigu dabar paklaustu ar atsukus laika adgal pasirinkciausi si vyra mano atsakymas butu grasus -TAIP.Nes buvau laiminga salia jo (gal ne ilgai,bet buvau....) Niekad nesu sutikusi tokio nuostabas zmogaus kaip mano vaiko tetis
Jis tikrai nuostabus...bet gadinti gyvenima sau ir jam -apgailietina.
Taip va viskas ir susikloste musu gyvenime