Jakutienė Rasa

Mamytės mano istorija tokia...gimdymą priėmė gyd. Rasa Jakutienė:

2015 04 09 00:30 Atvykom į KKGN su tekančiais vandenim. Mus pasitiko akušerė ir sako:
-kas yra? Ai matau…
iškart palydėjo pas gydytoją, kad apžiūrėtų. Gydytoja buvo labia grubi, bet jai nerūpėjo kad man skauda”ko čia rėki?! Man vistiek apžiūrėt reikia”. Tik pasakė “šiandien tikrai negimdysi, kaklelis aklinai uždaras, o saremių nėra.”Akušerė paklausė ką jai daryt ar “apiformint” ar paleidžia mus namo. Gydytoja sakė užrašyt, nes vistiek gi vandenys teka.
Tuomet buvom palydėti į priešgimdyvinę palatą laukti gimdymo. Uždėjo aparačiuką matuoti leliuko širdelei, parodė kur dušas jei kartais norėčiau kai presidės saremiai. Akušerė pasiūlė pamiegoti, nes laukti teks ilgai ir turiu būt pailsėjus ir pasiruošus gimdyt.
Saremiai prasidėjo iškart akušerei išėjus…skausmingi . Bandžiau pasinaudoti visais patarimais kuriuos gavau per pamokėles apie gimdymą. Kamuolys situaciją gelbėjo neilgai, dušas irgi negelbėjo, labiausiai padėjo masažas, jis buvo skausmingas, bet mažesnis blogis nei saremiai. Vyras bijojo, nes aš sakiau daryti vis stipriau masažą, o jis sake “jei stipriau darysiu sulaužysiu tau stuburą.”
Akušerė greit pastebėjo, kad atsirado sarėmiai man, ir iškart pasiūlė pasižiūrėt kaip reikalai su kakleliu. Saremiai stiprėjo, nebežinojau kaip rasti sau vietą, norėjau nuskausminimo, prašiau. Akušerė suleido ketanovo, bet jie man nei kiek nepadėjo. Prašiau epidūro ir narkozės, kad tik kas tą skausmą nuimtų. Vėmiau iš skausmo. Akušerė pasakė kad gydytoja turi apžiūrėt ir pasakyt ar galima man daryt epidūrą.
Paprašiau vyro, kad paskambintų gyd.Bangai ir paprašytų kad atvažiuotų. Akušerė iškart atsisuko ir sako “o kam čia reikia?juk mes esam, kuo mes netinkam?”
Gydytoja kuri mane apžiūrėjo pasakė kad jokių nuskausminamųjų neleis. Aš pakraupau, nes skausmas nepakeliamas buvo. Pasakė kad turiu eit tiesiai į gimdyklą, tai buvo maždaug apie 4:00 val. Ir kaklelio atsidarymas 8cm. (kai atsidaro 10cm prasideda gimdymas)
Toliau matavo leliuko tonus ir leido man vaikščiot gimdykloj sakė iki tol kol užsimanysiu tuštintis. Leido ir ant kėdutės pasėdėt (supratau kad ji gimdymui sėdint). Tada kol dar vaikščiojau po gimdyklą ir kentėjau saremius labai prašiau leisti man gimdyti sėdint, akušerė pasakė
“ką dar sugalvosi?aš nepriiminėsiu gimdymo sedint, nes man nepatogu ir nenoriu to daryt, taip kad gulėsi. Jei norėsi galėsi antrą vaiką gimdyt sėdėdama” Aš supratau, kad nieko nedarys taip kaip norėčiau.
Atėjo tas svarbusis momentas kai atėjo noras tuštintis, akušerė liepė lipt ant kėdės ir stumt. Sako:
-nu pabandysim, pasitreniruosi kaip reikia.
(realiai stumt kol near pilno atsidarymo negalima)Vieną kart taip padarius ji pasakė kad dar ne laikas ir dar palaukt.
Atėjo į gimdyklą ir gydytoja, visa aplinka atrodė visiškai keistai – atrodė kad aš su vyru gimdau, o jos stovi per metrą nuo manes ir kalbasi:
-reik eit man perstatyt mašiną. O kita sako:
-joo gerai aš tada eisiu užsikaist kavos, nes gimdymas vistiek turbūt užtruks.
Aš guliu ant stalo ir sakau:
-sarėmis!
O jos sako:
-nu tai gerai, tai tu stumk stumk. O pačios stovi per metrą ir toliau kalbasi.
Prasidėjo kitas etapas, pagrindinis stumimas. Mane paguldė visiškai horizontaliai, tai buvo didžiulis diskomfortas, bet niekas į tai nekreipė dėmesio, nes jom taip buvo patogiau.
Aš sakau JAU! O akušerė sako „nu tai gerai, tu kakok kakok“ (o ji pati stovėjo su gydytoja šone net ne priešais mane ir kalbėjosi tarpusavy lyg joms nerūpėtų kad aš esu). Kai vaiko galvytė pradėjo truputį matytis gydytoja pradėjo man spausti pilvą per saremius(spaudė per 2saremius), o akušerė sako „reiks kirpt“. Aš labai prašiau kad nekirptų, nes žinojau, kad plyšę audiniai geriau gyja nei kirptas raumuo. Akušerė pradėjo juoktis ir sakė:
„gydytoja, girdit?prašo nekirpt!nepagimdys gi nekirpta“(abi žvengia) ir per saremį kirpo. Tada kai buvo paskutinis saremis mažylė labai staigiai iščiuožė visa.(ačiū Dievui akušerė spėjo atsisukt ir pagaut, nes mažylė būtų iškritus ant žemės) Akušerė pasakė:
„o žiūrėkit ryža“, ją padėjo man ant krūtinės ir paklausė ar vyras norės kirpt virkštelę (vyras atsisakė nes per ašaras nieko nebematė).
Toliau placentos laikas. Akušerė paklausė gydytojos „tai neskiesit vaistų?“ gydytoja atsakė „ai tiek to“ ir suleido į veną. Toliau akušerė klausė gydytojos „nu kaip?ar jau jai stumt?“ gydytoja tarė „ai ne, tegu dar paguli“. Paskui jau kai gavau leidimą stumt ir išstūmiau placentą, akušerė pasakė „oho kokia didelė, ar vešitės namo?“mes paklausėm kam to reikia? O ji sako „nu kąžinau, po obelim užkasit.“(tada įmetė į maišą ir išnešė). Vyras tikrai matė, kad jos net neapžiūrėjo ar visa placenta užgimė, tiesiog įmetė į maišą.
Toliau sekė siuvimas. Prašiau, kad nuskausmintų taip kad nejausčiau tai gydytoja pasakė
„kaip aš tau nuskausminsiu tai taip išplyšai?visa susiplėšei, neturiu kur durt. Dabar kentėk kol susiūsiu.“
Ir kaskart kai pamatydavo naują vietą kur reik siūt sakydavo „pati kalta kad taip susiplėšei“. Galiausiai sakė „nežinau kaip čia tave siūt, reik kažkaip anatomiškai žinot ką prie ko čia“. Mane siuvo Pusantros valandos be nuskausminimo ir sunaudojo 4dėžutes siūlų po 2 metrus.
Kai baigė siūt likau su vyru ir mažyle gimdykloj vieni, nes tuo metu kažkam buvo gimdymas. Kažkuri užsukus seselė sakė, kad skambino gyd.Banga ir sveikino su mergytės gimimu. Kai jau atėjo mūsų perkelt į palatą vyras paprašė kad kasnors ištrauktų užsilenkusį į kitą pusę kateterį.
Tuomet buvom iškelti į šeimos palatą.
Šeimos palatoj kelis kart buvo atėjusios akušerės apžiūrėt,buvo įtarimas, kad blogai susiuvo ir reiks persiūt, bet galiausiai nusprendė kad gal nieko tokio. Sakiau kad kraujavimas didelis (bet nežinojau koks jis turi būt po gimdymo, nes pirmas kartas). Niekas nekreipė dėmesio, mus išrašė namo.
Praėjo pora dienų ir teko skambint mano gydytojai nes pradėjo krist krešuliai. Gydytoja sako:
„jei kartosis tai atvažiuokit apžiūrai“
Važiavom. Gydytoja apžiūrėjo ir pasakė:
-siaubas...pilna gimda krešulių...reiks daryt abraziją (gimdos grandymas, valymas). Apsiverkiau ir aš ir mano mama ir vyro mama...
Buvo pasiūlymas išvalyt be narkozės per kateterį,bet būtų tikimybė kad vistiek viskas neišsivalytų. Pabandėm – nežmoniškai skausminga. Neištvėriau. Prasidėjo nerviški traukuliai. Nusprendėm kad teks operuot su pilna narkoze. Gydytoja pamačius kad man šokas pradėjo aiškint apie procedūrą, kaip ką kokio storio kiš, kaip trauks ir t.t...Tada prieš operaciją leidovaiką pamaitint ir atėjus anesteziologė dar mane aprėkė kad gėriau vandens „tau čia jokia narkozė neveiks su tiek išgertovandens,o jei dar isterikuosi išvis mikdyt negalėsiu“(paskui sužinojau kad tą dieną jos gimtadienis ir aš buvau netikėtas atvejis – jos turėjo švęst...)
Operacinėj buvo baisu, ta kėdė milžiniška, užmovė kepurę ant galvos, liepė nusirengt ir eit ant kėdės. Panikavau, nes nemačiau tos gydytojos kuri man viską aiškino kaip vyks operacija. Galiausiai atėjo, tada uždėjo kaukę su deguonim ir pajaučiau kaip merkias akys.
Pabudau pooperacinėj palatoj...su prijungtu deguonim. Paklausė kaip jaučiuos, liepė dar pailsėt. Atėjo mane operavusi gydytoja ir pasakė „Justina, žinai labai gerai kad operavom, gimdoj buvo ne tik krešuliai, bet ir palikta placenta, jos per jokį kateterį niekas nebūtų ištraukę.“ Kai jau prasibudinau viena iš seselių pakėlė mane ir sako „eisim dabar į palatą“, tai iš antro aukšto reikėjo nulipt į pirmą ir pereit ilgu koridorium – buvo sunku, sukosi galva, vos galėjau pajudėt, nes per gimdymą ir per valymą netekau labai daug kraujo.
Gulėjau palatoj, išsiprašiau, kad leistų likti ir vyrui. Buvo žiauriai negera, o visi man atėję kartojo kad turiu gerti daug vandens ir daaaaug vaikščiot.Po operacijos buvo paskirti 5ių skirtingų rūšių antibiotikai, tai ne visada galėjau mažylę maitint – teko vyrui kartais ir mišinukų duot...
Žodžiu po dviejų dienų atėjo ta gydytoja kur operavo ir nusivedė apžiūrai...Žiūrėjo ultragarsu ir išsigando „Dieve mano, kodėėėėl???iš kuuuurrr????pas tave vėl čia krešulių pilna!!!tai ką vėl operuot?nee, išsikviesiu skyriaus vedėją, tokio atvejo dar niekad nebuvo.“
Žooodžiu atėjo vedėja paskyrė vaistų, jie nieko nepadėjo...buvo dar durnų seselių kurios žadino mane ir sakė „pasiimk butelį,gerk vandenį ir vaikščiok, tau reikia daug vaikščiot.“ Ir jom dzin kad aš pavargus ir noriu miegot. Darėsi vis blogiau, tik niekas mum nieko nesakė. Pradėjo krist krešuliai, pradėjo streikuot inkstai ir kepenys, kraujo tyrimai vis blogėjo. Atėjus dirbt gydytoja kuri prižiūrėjo mane kai su gręsiančiu persileidimu buvau,pamatė tyrimų rezultatus ir mane kaip atrodau ir sako „nu žinokit aš taip negaliu, ji numirs. Aš prie to neprisidėsiu, kviečiu greitąją ir susitarsiu dėl pervežimo per gerą specialistę.“
Su greitąja buvau pervežta į klinikas. Ten mane apžiūrėjo ir ant kėdės ir su ultragarsu per vidų, nufotkinos tuos visus krešulius ir pasakė kad gydymas bus antibiotikais kaip ir buvo ir dar paskirs kraują skystinančius kad gimda valytųsi. Kai atėjo mano palatos gydytoja (ta specialistė) pasakė kad man įtariamas sepsis, bet gal dar viskas bus gerai.
Tada pasakė kad reiktų man daryt kraujo perpilimą nes hemoglobinas 50, o minimalus leistinas yra 120. Akys pajuodusios baisiausiai, rankos mėlynos, žodžiu atrodžiau ne kaip panelė nuo viršelio...
Paskirti kraują skystinantys padarė savo. Vieną rytą pasijaučiau keistai, paprašiau kad mama su mažiuke pabūtų, o aš nuėjau į wc...ten žiauriai išsigandau,nes į wc iškrito didžiulis krešulys – didumo kaip vaiko galva. Šlykštus jausmas, ir didelė baimė, nors žinojau, kad gimda turi valytis. Iškart po šito įvykio mane su ratukais išvežė į apžiūrą ir gydytoja išsižiojo „Eina sau! Visa gimda išsivalė!liko tik kraują ir uždegimą sutvarkyt“. Dar paklausė pas ką gimdžiau, pasakiau pas ką turėjau gimdyt ir pas ką gimdžiau tai sako „Jo gydytoja Banga labai serga...o nuo tos gydytojos pas kurią gimdei ne viena pas mus atsiduria...“
Lašino dideliais kiekiais geležį man. Galiausiai pasiprašiau namo, pasirašiau popierius ir išvažiavau namo. Po savaitės važiavau vėl pas savo gydytoją ji pažiūrėjo, pasakė kad džiaugias kad gimda išsivalė, sako „einam dar ant kėdės pažiūrėsiu“, pažiūrėjo, sako „nu jooo...nepatinka man kaip čia susiūta,bet dabar nekankinsiu atvažiuokit penktadienį, reik ištraukt siūlus,nes čia taip susiuvo, kad gali uždegimas ir užkrėtimas pasidaryt.“
Tai tiek žinių po siūlų ištraukimo. Dar buvau vieną kart apžiūroj, bet sakė kad nesugijo dar...tai tiek..

Spalvotų drabužių skalbiklis „Lovela Baby“ (atsiliepimai)

3.8

9 testuotojų vertinimai

5 apžvalgos - 15 komentarai

Naujausias atsiliepimas: Išbandeme ,,Lovela Baby“ spalvotų drabužių skalbiklis

Dermatologinė kosmetika DERMEDIC (atsiliepimai)

4.6

15 testuotojų vertinimai

15 apžvalgos - 15 komentarai

Naujausias atsiliepimas: Šiuos visus produktus drąsiai rekomenduoju išbandyti moterims turinčioms problemų dėl sausos odos.

„SYMBIOSYS Alflorex<span style='font-size: 0.6em; vertical-align: super;'>®</span> vartojamas esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS)“ (atsiliepimai)

„SYMBIOSYS Alflorex® vartojamas esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS)“ (atsiliepimai)

3.7

6 testuotojų vertinimai

6 apžvalgos - 7 komentarai

Naujausias atsiliepimas: Galbūt ir bandysiu vartoti ateityje, bet matau, kad nesilaikant mitybos apribojimų, deja, jokie papildai stebuklų nepadaro.

Jakutienė Rasa

Naujas komentaras

Tavo nėštumas kas savaitę