Sveikos :))
Pasidalinsiu ir aš savo nujunkymo istorija, tikiuosi kažkam pagelbės, o įkvėpimo sėmiausi iš G@l@driele narės
Kai jau nusprendžiau, kad po truputi ateina tas laikas (2m 6/7mėn), pirma pradėjau mažinti žindymus, o ji pas mus žindė non stop, iš pardžių ėjosi puikiai, bet poto gryžo su kaupu atgal ir išvis kaip kūdikis buvo....; dariau pertrauką; tuomet ėmiausi kalbėjimo apie tai taktikos, kad ji jau po truputį auga, darsosi vis vyresnė ir pan.... tai pasiteisindavo tik penkiom maximum 15 min
; vėl petrauka; kai jau aš pajaučiau jog darausi nervuota, mane erzinti tai pradėjo ir mažoji automatiškai piktesnė nutariau paimti pavyzdį iš G@l@driele narės, ir man sekėsi reziumė puikiai
o buvo taip :
pirma dieną prieš pasakojau taip pat kaip ir ankščiau prieš kokius porą mėnesių, jiog "niam" turi išeiti pas mažesniu ir pan ir, kad jau ir taip labai užsibuvo pas tave, nes labai tave myli ir pan....
antrrą dieną ryte pamaitinau ir pasakiau, jog jau "niam" pasidarys neskanus... susimaišiau tokį prieskonių mišinį kuris marinatui mėsos puikiai tiktų
( citrinos sultys, garstyčios, aitriųjų paprikų mišinys ); patepiau, vaizdas tikrai ne koks, skonis na kaip marinatas
per pietus pamatė,aj paragavo ir pasakė fuj; vakare vėl parago, bet labai atsargiai ir liežuvio galiuku, vėl fuj.... kitas porą dienų užtekdavo tik parodyti ir iškart sakydavo fuj, bet aš nelaukdavau kada pati paprašys- siūlydavau pati kuo dažniau; po maždaug savaitės prasidėjo noriu "niam" , myliu "niam" aš mažytė ir pan.... tęsėsi maždaug irgi savaitę.... o po jų sekė štai kas : aš labai myliu "niam", kai aš buvau mažytė valgiau "niam", jis buvo skanus, labai myliu "niam", ir jeigu man pvz ryte pasimato spenelis iš maikutės, tai pataiso ir sako: reikia "niam" paslėpti, negalima taip
Tiesiog super..... o negalvojau, jog taip bus, nes ji žindė non stop, visada myluodavo, bučiuodavo ir pan "niam".....
Taip, kad galiu irgi drąsiai pasakyti, jog mano žindymas tęsėsi iki gegužės pirmos ( 2m 9 mėn) , mažoji ir aš eame laimingos :)))
Sėkmės Jums








