2019.10.26 22:37 (prieš 6 m.)
Sveika, mum buvo tokia pati situacija, pirmas planuotas ir bus vienintelis vaikas mūsų šeimoj... Priežastis.. Net nežinau.. Amžius, ypač vyro... Visi sakė reik jum antro, o mes kategoriškai Ne... Bet, po dviejų metų motinystės atostogų, važiavau stoti į biržą, nes mano darbas bankrutavo ir grįžtant iš biržos, kažkodėl prisiminiau mm, kad jos lyg vėluoja, nors jos nebuvo reguliarios, nes dar maitinau mp, bet nupirkau testą ir BAM.. Yra.. Parodau vyrui,o čia emocijos.. Kad mes buvom nusprende tik viena, o plius aš buvau lyg depresijoj pogimdyvinej, vyrui vėl atsisuko tie barniai, na laiko daug galvoti nėra, aš giliai sirdyje tik už gimdymą, bet tas vyras... Bet sutikau su juo, užsirašiau pas gine ir laukiu tos dienos, kas vakarą ašaros, nes vis galvojau apie tą gyvybę... Nuėjus pas gine privačiai, apžiūrėjo ir kalbamės, aš verkiu, nes aš noriu, bet mes šeima... Yra dvi nuomonės... Taigi, ji man išrašo siuntimą abortų... Grįstų namo ir vėl ašaros.. Tada ir sakau vyrui "jei man bus dar depresija, tai ji truks iki metų, o atsisakius vaiko, mano sirdyje bus depresija visam gyvenimui, pradėjom gyvent, nieko neturėjom ir vaikinuką augino, o dabar jau ir pagrindą turim, todel užteks ir jam, o va trečiam kartui reik stipresnė apsauga galvot, kad širdies neskaudetu🙂". Beje su pirmu vyrų 9 metus išgyvenom ir ne sykio ne pastojau, galvojau negaliu, o su dabartiniu po trijų menesiu pirmas pastojimas, tik buvo nesivystantis... Taip likimas viską sustato į rėmus ar kaip čia pavadint... Man su šiuo vyrų viską taip tiksliai sureguliavo, kad oj.. Pirmo vaikelio nedavė, gal dėl to, kad mes tik į pasimatymus vaikščiojom, o antra davė kai savaite kartu pagyvenom, o trečias buvo jausmų isbandymas😉.. Tiesiog, čia mano nuomonė.. Niekas šiaip sau nevyksta... Jum stiprybės apsiprendziant🙂