2017.09.21 20:17 (prieš 8 m.)
mulier parašė:
Maniškiui šiandien matyt adaptacijos pikas, sunkiausios dienos, nes išvis sumąstė, kad neis, visa jėga priešinosi, tai vyras išnešė. O vakar vakare lovoj 2 val kar…
Manau, minčių nukreipinėjimas šiuo atveju nėga geriausia taktika. Reikia su vaiku kalbėti apie tą konkrečią situaciją, kuri kelia nerimą. Tik taip galima situaciją "prisijaukinti", ją tarsi prisipratinti, ir ji kels mažesnį stresą. Mūsų pokalbių temos buvo apie tai, kad aš suprantu, jog jis nenori pasilikti darželyje, ir aš nenoriu jo palikti, bet man būtinai reikia į darbelį. Dirbsiu, uždirbsiu pinigėlių, ir tada galėsim ką nors smagaus nusipirkti. Ir kitų vaikučių tėveliai veda vaikus į darželį, nes jiems reikia dirbti. O vakare visi skuba pas savo vaikučius, nes labai jų pasiilgo. (Žinoma, kiekvieną teiginį reikia "plačiai apipasakoti" ). Kita tema - aš irgi labai norėčiau pažaisti tais žaisliukais, kurie yra darželyje. Ar galėsi man parodyti, su kuo žaidei? Irgi norėčiau sėdėti ant tos gražios kėdutės. Ar galėsi man parodyti, ant kurios kėdutės labiausiai mėgsti sėdėti? O gal mes rytoj papasakokim auklėtojai, kaip tu moki gražiai susitvarkyti žaisliukus?
Ir atėjus pasiimti reikėtų ne stverti į glėbį ir skubėti lauk, o atkreipti dėmesį, ką vaikas veikė kai atėjote, paklausti, pasidomėti, pasidžiaugti...
Ir t.t. Gal nemoku paaiškinti, bet aš tiesiog suėmiau save į kumštį, neleidau sau gailėtis nei vaikų nei savęs, daug daug kalbėjome ir viskas pavyko puikiai