Žiogas_ parašė:
Su kai kuriais jūsų teiginiais sutinku. Vyras tikrai nesąžiningai elgiasi savo nuoskaudas išliedamas ant žmonos. Su tuo reikia tvarkytis. Aš bandyčiau kažkaip bandy…
As ir sakau, kad yra tam tikri atvejai, kai tikrai skaudu, kai tikrai traumos būna.
Bet jos vyro situacija tikrai nera tokia jau traumuota, kad suteiktu jam teise taip elgtis su savo zmona ir taškas.
Mano mociute tevu neteko budama 9 metu, nebaige mokyklos, tevai zuvo kare abu, j turejo dar 3 brolius, o jie ja pastoviai vaikydavo, gerdavo, o jinai turedavo jiems valgyt paduot, pati karves rišdavo, daržus sodindavo pati viena su plūgais. Toliau seka gyvenimas su alkoholiku, badas ir vel ir t.t., tada dar dukra ja paliko ir jos nesimate 5 metus, mociute kiekviena diena meldesi kad ja pamatytu, nezinojo kur ji. Ir cia jums trauma? Va cia tai taip. Negana to, ji nesiskusdavo, buvo labai geros sirdies zmogus visada, nepaisant siu sunkumu. Begalo mylejo ir mane ir anukus. Mire sulaukusi garbingo amziaus ir po visko as negaliu rast dar sunkesnio likimo zmogaus, as tiesiog neisivaizduoju kaip ji istvere.
Apie knygas ir t.t., tai tikrai is jusu puses negrazu kazka sakyt, nes jus to nezinot ir kartais net profesoriai turi tokia nuomone, kuri nesutampa su daugelio, ir tai normalu. Nes nera vienos tiesos.








