Musmus parašė:
Oho!! Sveikinimai!! Papasakokite kaip prawjo gimdymas?![]()
Viskas nuo pradžių:
Rugsėjo 1-os vėlai vakare nuvažiavau į priimamąjį, nes labai skaudėjo nugarą ir lelius labai labai judėjo. Patikrinę gimdos kaklelį (buvo 2cm bet be sąrėmių) paguldė į patologinį. Ten praleidau parą - kažkaip vis stiprėjo sąrėmiai, 2d. Vakare kaklelis buvo 2.5-3, daktaras nurodė akušerei siųsti mane į gimdyklą, jei prasidės sąrėmiai kas 3-4 min, o jei ne - ryte nuleis vaisiaus vandenis. Pažiūrėjo į mane ir sako: 'rytoj tikrai turėsit vaikelį" ir ties tais žodžiais man užėjo stiprūs sąrėmiai, kas kokias 4min vidutiniškai. Tai aš savo palatoj tamsoj pora valandų prasąrėmiavau ir jau pasižadinau akušerę, kad siųstų į gimdyklą. Ten išsikviečiau vyrą, buvo apie 00.00. Visą naktį nežmoniški sąrėmiai kas 3min, aparatas kur paišo net nukirsdavo viršūnes , netilpo į skalę 😁 kankinausi kankinausi, ryte turbūt apie 7val patikrino kaklelį - tie patys 3cm. Gavau šampniuko, kad pamiegočiau ir gal pramuštų veiklą - nieko. Po poros valandų prakirpo vandenis - nieko. Tik žiaurūs sąrėmiai, jokio vėrimosi. Tada buvo priimtas sprendimas epidurui ir oksitocinui lašinti ir po truputį pradėjo kaklelis vertis. Tai taip lėtai lėtai ir skausmingai iki kokios 15-16val vėrėmės iki 8cm, aš jau buvau kitoj dimensijoj - vėmiau, visas kūnas nevalingai purtėsi, nieko nemačiau, negirdėjau, kalbėt negalėjau. Tai man oksitociną op į viršų ir laukėm tų 10cm, kad galėčiau pagaliau gimdyti. Tuo pačiu atjungė epidurą, nes aš nejaučiau visai apatinės dalies ir negalėjau dešinės kojos pajudinti ir labai bijojau, kad nejausdama negalėsiu stumti. Sulaukėm 10cm ir Išstūmiau gal per 5 ar 6 sąremius, darė vidutinio laipsnio kirpimą, nes lelius didelis ir 17.18 jau šventėm gimtadienį. Neįtikėtina buvo, kaip po tokio ilgo laiko visai beveik be sąmonės tik išgirdau tą balselį ir pamačiau kūnelį, viskas atsigavo, veide - šypsena, nu tiesiog nerealu. 🥰







